Įkurta 2007 m., „Lesė“ užsiima gyvūnų globa ir sterilizacija. Nuo įsikūrimo radome namus 6000 gyvūnų ir finansavome sterilizaciją daugiau nei 2100 gyv., dėl kurių nereikalingų gyvūnų skaičius turėtų būti mažesnis bent 8300 per metus.

Elektroninė labdaros parduotuvė (plačiau >>)

Tiesioginė transliacija iš Vilniaus prieglaudos kačių kambarių Nr. 1 ir Nr. 2 :)

2% parama (plačiau >>)

 

Loading
LT / EN

Komentarai

JosephCedge (13:18) >>
Женский журнал здесь l aform.ru
Charlestearm (1:51) >>
Последние новости Армении здесь
RichardMifs (0:49) >>
ipqknig ...
SlavianaCic (17:53) >>
Ваш диагноз гепатита с? Это не приговор у нас вы можете...

Kauno „Lesė“ steigia pirmąjį filialą Lietuvoje „Laukinė Lesė“ (papildyta 2015 06 017 nauji mažyliai - apuokiukas, ančiukai ir zyliukai)

Kauno „Lesė“ steigia pirmąjį filialą Lietuvoje „Laukinė Lesė“, kuriame bus prižiūrimi, gydomi, reabilituojami ir paleidžiami atgal i laisvę laukinės gamtos atstovai.

 ...Kai paukštis nepakyla, o stirna neranda kelio namo...

„Jei kam nors galiu palengvinti skausmą, kančią arba įkelti nusilpusį paukštį į lizdą, mano gyvenimas nebuvo beprasmis" (Emili Dikinson). Ši citata labai gerai atspindi tai ką siekiame įgyvendinti artimiausiu metu - atidaryti VšĮ ,,Lesės“ naują filialą „Laukinė Lesė“.

Visi mes mylintys gyvūnus dažniausiai stengiamės padėti tiems, kurie yra mūsų kiemuose, gatvėse, kurie graudžiai inkščia ir gailiai kniaukia. Tačiau pastaruoju metu sulaukiame nemažai skambučių apie tuos,  kurie kenčia visiškoje tyloje ir gan atokiai nuo žmonių akių - tai laukiniai gyvūnai bei paukščiai. Jie, kaip ir visi kiti gyvastį turinčios būtybės, jaučia baimę, kenčia skausmą ir turi didelį troškimą gyventi. Kai iš lizdelio iškritęs paukštis nepakyla į dangų - jam gali padėti tik žmogaus rankos. Kai besiblaškanti kely stirna neranda kelio namo, o jos krūtinėje nenumaldomai plaka laukinė širdis, jai gali padėti tik žmogaus geranoriškumas. Kai  laukinio gyvūno mažylis yra atskiriamas nuo mamos - ją gali pakeisti tik žmogiškas jautrumas ir atsakomybė prieš laukinę gamtą.

Žmonės ieško pagalbos norėdami padėti rastiems sužalotiems paukščiams, iškritusiems iš lizdų mažyliams, pasiklydusiems jaunikliams, sužeistiems laukiniams gyvūnams ir t.t. Tačiau gauti naudingą ir kompetentingą  informaciją, kaip geriau pasielgti vienu ar kitu atveju, labai sudėtinga. Kita bėda - net gavus reikiamą informaciją ne visada žmogus , radęs nelaimėlį, gali juo pasirūpinti.

„Laukinio gyvūno ar paukščio sugavimas, gydymas, reabilitacija ir grąžinimas į laukinę gamtą yra labai svarbus ir atsakingas darbas“ - sakė nemažą darbo metų patirtį su laukiniais gyvūnais turinti specialistė, „Laukinės Lesės“ skyriaus vadovė, Lolita Greblikienė. Pasak jos, reikia turėti daug patirties teisingai sugauti laukinį gyvūną, kad nenukentėtų nei jis, nei žmogus.

Dėl šių priežasčių gyvūnų globos organizacija „Lesė“ steigia pirmąjį analogo Lietuvoje neturintį filialą „Laukinė Lesė“, kur bus rūpinamasi laukinių gyvūnų priežiūra, gydymu, reabilitacija ir grąžinimu į laukinę gamtą.

Tikimės Jūsų supratimo ir palaikymo. Kreipkitės - mes stengsimės Jums padėti.

Tel. nr. konsultacijai  +370 640 56 861.

El. paštas informacijai laukinelese@gmail.com

Mūsų svajonės gražios, tikslai kilnūs tačiau be Jūsų palaikymo ir paramos jų įgyvendinti neįstengsime.

Kad svajonės taptų realybe, kad paukštis pakiltų, o stirna rastų kelią namo, vėl kreipiamės i Jus kas nėra abejingi laukinei gamtai. Kiekviena Jūsų auka bus skiriama naujų, paukščiams ir laukiniams gyvūnams skirtų, voljerų ir narvų įrengimui, patekusių gyvūnų gydymui ir reabilitacijai, tinkamo maisto pirkimui.

2014 02 15 ,,Laukinė Lesė" atverė duris

Kaip jau daugelis Jūsų žinote, kad būtent vasario mėn 15 dieną Kauno ,,Lesės" skyrius šventė savo trejų metukų gimtadienį. Tačiau šiais metais tai buvo nepaprastas gimtadienis, tai buvo visiems mums dviguba šventė, nes būtent šią dieną atvėrė duris ir Kauno skyriaus ,,Laukinės Lesės" filialas.

Su visais Jumis norime pasidžiaugti mūsų naujo filialo, mūsų naujo projekto pradžia. Mes tikimės, kad Jūsų lūkesčiai pasiteisins, o mūsų svajonės taps realybe ir daugelis laukinių paukščių bei gyvūnų ras kelią atgal namo. Po daugelio intensyvaus darbo savaičių galėjome priimti mūsų svečius ir visi drauge pasidžiaugti naujais paukščių voljerais ir ir dar medžiu kvepiančia naujai įrengta patalpa. Jau dabar žinome, kad lengva nebus , tačiau atvira širdimi džiūgaujam, kad čia galės rast prieglobstį, tie kuriems to labiausiai reikės.

Ačiū visiems tiems, kurie mus remiate ir palaikote. 

GULBĖ nebylė

Suskambus telefonui pasigirdo moters balsas - ,, labai reikia pagalbos, būryje gulbių viena sužeista. Padėkit". Į pagalbos prašymą reaguoti reikėjo greitai. Pagauti vandenyje sužeistą gulbę nebuvo lengva užduotis. Todėl kreipėmis į gaisrininkų - gelbėtojų komandą. Šaunūs vyrukai reagavo taip pat greitai ir gulbės gelbėjimo operacija buvo pradėta. Keletą valandų teko vaikytis sužeistą paukštį, kol šis atsidūrė L. Grėblikienės rankose. Gilios žaizdos kėlė paukščiui didelį skausmą. Todėl gulbė buvo skubiai nugabenta pas vet. gydytoją V. Kairevičių, kur paukštis buvo apžiūrėtas ir jam suteikta  medicininė pagalba. Šiuo metu pauštis yra prižiūrimas ir gydomas, kol jį bus galima paleisti atgal į laisvę.

Kol kas gulbės sveikatos būklė yra stabili, paukštis , nors ir nelabai noriai, tačiau pats bando lesti, žaizda pamažu traukiasi ir tikimės, kad po keleto vizitų pas gydytoją , gulbę galėsime paleisti atgal į laisvę. 

PAPILDYTA 2014 08 11 

 Tiek ne daug praėjo laiko , kai duris atvėrė Kauno skyriaus filialas ,,Laukinė Lesė", o gyvūnų skaičius , kuriems reikėjo mūsų pagalbos viršijo jau penkiasdešimt. Tai stirniukai, lapė, gandrai, gulbės, varniniai paukščiai ir dar daugelis kitų jauniklių bei sužeistų ir prašančių pagalbos. Vieni jau spėjo užaugti ir grįžti į savo namus - laukinę gamtą, kiti buvo gydomi , o leidus veterinarijos gydytojui taip pat buvo paleisti į laisvę, dar kiti ir dabar yra mūsų globoje. 

Pačios laimingiausios akimirkos yra tai, kada gali paleisti  gelbėtą ir pasveikusį. užaugintą ir sustiprėjusį globotinį į jo gimtuosius namus į laukinę gamtą. Štai tokie ir buvo mūsų tikslai, štai toks ir buvo mūsų noras - padėti tiems,kuriems neturi galimybių padėti kiti. 
Tačiau dar turime daug neįgyvendintų svajonių, daug planų, kuriuos įgyvendinti gali padėti vienas tikslas ir Jūsų palaikymas bei parama.
Štai keletas straipsnelių apie tuos,kuriuos suspėjome pamilti , apie tuos , kuriuos lietėme, maitinome , apie tuos, kurie rado kelią namo:
 

http://m.delfi.lt/pilietis/article.php?id=65198259 

 http://m.lrytas.lt/lietuvos-diena/gamta/ilgai-pagalbos-laukes-gulbinas-neteko-ir-sparno-ir-seimos.htm#.U-hooqM9nJs 

 http://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/svarbu/gandro-negelbejimo-istorijos-tesinys-515-444476

 http://grynas.delfi.lt/gamta/ziauri-gamta-ar-zmogus-akla-stirniuka-reikejo-palikti-vilkams.d?id=65106191

Dar viena laiminga pabaiga - gandras grįžta namo

Kaip džiugu su visais pasidalinti geromis naujienomis. Dar taip nesenai į mus kreipėsi žmogus iš niekur kitur nesulaukęs pagalbos dėl šalia greitkelio vienoje ir toje pačioje vietoje jau ne pirmą dieną stovinčio gandro. Pasak žmogaus,  norinčiam padėti gandrui  - ,, Laukinė Lesė" buvo paskutinė viltis. Džiaugiamės, kad nenuvylėme ir  labai greitai į pagalbos prašymą sureagavusi skyriaus vadovė Lolita G. jau po 40 min buvo įvykio vietoje, o dar po keliatos minučių gandras buvo gabenamas pas veterinarijos gydytoją apžiūrai.  Apžiūrėjęs gydytojas jokių kaulų lūžių neaptiko. Nelaimėliui smūgis teko į galvą, todėl gandras jau kelias dienas buvo be nuovokos, pats negalėjo nei valgyti, nei gerti ir buvo jau gan stipriai išsekęs. Gandrui reikėjo dirbtinio maitinimo, ramybės ir stebėjimo. Viską darėme taip kaip liepė veterinarijos gydytojas..... Ir štai šiandien galime džiaugtis puikiais rezultatais - jis jau pats  valgo, visiškai atgavo koordinaciją ir pasiruošęs vėl susitikti su savo gentainiais, bei grįžti į tikruosius savo namus.

Prižiūra, kantrybė ir didžiulis noras padėti - kartais tik tiek ne daug reiškią tokį svrbų dalyką - išgelbėtą dar vieną gyvybę. 

Papildyta 2015 03 20  

  Kas džiugina mūsų sielą pavasarį, tai tikrai jau ne pilnas pilvas, o pirmi jau šildantys saulės spinduliai, pirmieji gėlelių žiedai ir taip senai girdėtas paukščių čiulbėjimas. Gali sustoti tiesiog gatvėje, užmerkti akis ir klausytis klausytis pavasarinio paukščių čiulbėjimo - tai melodija,kuri užburia ir atgaivina po žiemos sustingusią sielą.

Tačiau ne visiems padangių žydrynės gyventojams lemta pakilti vėl į dangų, ne visiems laukinės gamtos atstovams lemta rasti kelią namo....
Bet šiandien nenorime dalintis su Jumis tuo kas mus liūdina, norime pasidžiaugti tuo kas džiugina mūsų širdis.
Kaip žinome 2014 02 15 Kaune atvėrė duris ,,Laukinė Lesė". Tai atsidavę , su laukiniais gyvūnais ir paukščiais dirbantys žmonės, kurie  šiek tiek daugiau nei per metus , pasitelkę kantrybę bei žinias suteikė šansą   daugiau nei aštuoniasdešimčiai gyvybių vėl išvysti saulės šviesą, vėl išskleisti sparnus, vėl rasti kelią namo. Kasdieninis rūpestis, vežiojimas pas veterinarus, nemigo naktys ir štai visų laukti rezultatai. Kaip gera matyti virš prieglaudos sukantį ratus gandrą, kuris tarsi atsisveikindamas ir dėkodamas už padovanotą gyvybę, grįždavo ir vėl kažkur dingdavo dangaus platybėse. Kaip gera girdėti medyje čiauškantį kėkštą, kuris dar , atrodo, taip neseniai, kaip mažas beplunksnis ,,pabaisiukas" šildėsi delne ir išsižiojęs prašė valgyti, o žmogaus rankos buvo jo pati rūpestingiausia mama.Kaip gera matyti tolstantį dangumi  kovą, kurį pasmerkė mirčiai nerūpestingai padėti graužikams gaudyti klijai, bet laiku pastebėtas paukštis ir patekęs į specialistų rankas šiandien vėl plasnojo dangumi..
 Kaip gera girdėti, kaip gera matyti, tai galėtume sakyti dar daug daug kartų, tačiau tai reikia pajausti . Tas neapsakomas jausmas - jie gali grįžti namo , grįžti namo tik didelio darbo,  didelių pastangų, sukauptos didelės darbo patirties ir neišsenkančios kantrybės žmogaus, atsidavusio laukinei gamtai, dėka.
Gandrai, gulbės, stirniukai, kovas, kėkštai ir dar daug nepaminėtų tai tie, kuriems galėjo padėti tik žmogaus rankos.

,,Kai besiblaškanti kely stirna neranda kelio namo, o jos krūtinėje nenumaldomai plaka laukinė širdis, jai gali padėti tik žmogaus geranoriškumas. Kai  laukinio gyvūno mažylis yra atskiriamas nuo mamos - ją gali pakeisti tik žmogiškas jautrumas ir atsakomybė prieš laukinę gamtą.''

Priežiūra, kantrybė ir didžiulis noras padėti - kartais tik tiek ne daug reiškią tokį svarbų dalyką - išgelbėtą dar vieną gyvybę.
 
Zuikis - Puikis auga
 
Norime pasidalinti su Jumis visais ne tik liūdnomis , bet ir džiugiomis akimirkomis, Mūsų globojamas Zuikis - Puikis auga kaip ant mielių. O štai keletas jo naujausių nuotraukyčių: pozuojam, laukiam, miegam,,,, 
 
 Zyliukai
 
Vieni užauga ir lydimi džiaugsmo ašarų grįžta į savo namučius - laukinę gamtą - kiti atvyksta pas mus tam, kad užaugtų.
 Ančiukai, kuriuos stebėjote daugelis jau tampa antinais ,, paugliais'' ir netruks jie taip pat palikti savo įtėvius ir laikinus namus.
 Tačiau štai šiems mažyliams kūdikėliams  dar reikia didelės priežiūros,  laiko ir mūsų pasiaukojimo, kad atėjus laikui jie taptų sveiki ir stiprūs zyliukai, galintys savarankiškai gyventi gamtoje.
 
 Apuokiukas, kuris ruošiamas paleidimui į laukinę gamtą ir pirmi savarankiški zyliukų ,, žingsneliai ''
 
Šiais metais pas mus ,,Laukinėje Lesėje'' kaip niekada ,,užderėjo'' jauniklių. Apuokiukas, dar paūgėjęs bus paleistas atgal į laukinę gamtą. Šis mažylis gražuolis, kaip ir pridera laukiniam paukščiui yra ganėtinai piktas ir visiškai ne rankinis paukštis. Jis gąsdina ir ginasi nuo prie jo besiartinančio žmogaus ir tai yra puiku, nes artėja ta diena, kai mažyliui teks palikti savo laikinus namus, o mes galėsime pasidžiaugti dar viena gyvybę suradusią kelią namo.
Zyliukai pas mus atkeliavo dar visiškai bejėgiai  gležni paukšteliai. Jau visi žinote istorija apie ančiukus, kurie buvo atskirti nuo mamos anties žmonių, kurie įsivaizdavo gelbėjantys mažylius nuo katės. Zyliukų istorija , beja, labai panaši -  vaikai radę lizdelį ir jame paukštelius juos paėmė ,,auginti'' namo, nes suaugusio paukščio, pasak jų, aplinkui niekur nesimatė. Atsinešę zyliukus namo vaikai slėpė nuo tėvų juos visą parą. Visa laimė , kad apie šiuos mažylius sužinojo kaimynė, kuri ir kreipėsi į mus pagalbos. Tačiau į mūsų globą atkeliavo jau ne visi mažyliai, kai kuriems ši para be motinos buvo paskutinė. Šešetukas šiuo metu auga puikiai, jau pradeda patys lesti, tačiau globa jiems dar vis reikalinga. Jau ne už kalnų ta diena, kai mažyliai galės kilti į plačias dangaus žydrynes. 
 

Iš anksto dėkojame už palaikymą, nes mes galime augti ir tobulėti tik kartu su Jumis.

Saskaitos nr. „Laukinei Lesei“ paremti: LT92 7044 0600 0781 2083.

Nuoširdžiai dėkojame už pirmąją paramą ,, Laukinei Lesei" Agnei J., Andželikai R.A., Linai K.

Kauno Lesė
Organizacija: „Lesė“, Kauno skyrius

Sukurta: 2013-12-29 | atnaujinta: 2020-12-29
Naujienos numeris: 8196
Peržiūrėjimų skaičius: 20329
Lankytojas: rita93

« grįžti


Komentarus gali palikti tik prisijungę lankytojai.
Viešoji įstaiga „Lesė“. Įm. kodas: 300709225. Adresas: Savanorių pr. 33-91, 03128 Vilnius (laiškams).
Tel. 8-605-33452 (Vesta). El. paštas: info@lese.lt. Bendra a/s: LT647044060005976183 (SWIFT: CBVILT2X) 
Statistika Prisijungę: 63