Lietuviai tikėjo, kad Kūčių naktį prabyla gyvūnai ir bitės.
Tautosakoje ne viena legenda apie iš gyvūnų „nuklausytus“ dalykus apie
ateitį, tačiau senieji padavimai teigia, kad šventą naktį prabilusių
gyvūnų klausytis nevalia, mat jie kalba apie tokius dalykus, kurie juos
išgirdusiam žmogui vėliau neduotų ramybės.
Balsas.lt prieš pat Kūčias aplankė sostinės gyvūnų prieglaudoje
„Lesė“, kurioje šiuo metu laikinus namus surado kiek daugiau nei 60
įvairaus amžiaus keturkojų. Visų jų istorijos skirtingos, tačiau
kiekvienas jų, prabilęs Kūčių naktį, greičiausiai prašytų to paties –
namų ir mylinčių šeimininkų.
Namų laukia tol, kol randa
Vasarą beglobių gynėjai juokais vadina „kačiukų derliaus metu“, o
rudenį prasideda sodų tuštėjimo metas, kurio pasekmė – daugybė paliktų,
vienišų, išalkusių ir žmonių pasiilgusių gyvūnų. Dalis jų žūna, dalis –
randa naujus namus, o dalis, įprastai pati silpniausia ir labiausiai
reikalaujanti pagalbos, patenka į gyvūnų prieglaudas, kuriose yra
išgydomi, sterilizuojami ir, galų gale, pratinami prie tvarkos.
Reikėtų pastebėti, kad savanoriškai įkurtose, nevalstybinėse gyvūnų
prieglaudose, tokiose kaip „Lesė“, beglobiai keturkojai nėra migdomi ar
kitaip naikinami. Jie čia laukia namų tol, kol juos suranda. „Turėjome
kalytę, kuri namų laukė metus“, – prisiminė kalbėdama su Balsas.lt
žurnaliste prieglaudos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė.
Istorijos – neįtikėtinos ir liūdnos
„Lesės“ globotinių istorijos – pačios įvairiausios. Čia rasite katę su
keturiais juodai baltais kačiukais. Jų mamą buvusi šeimininkė atnešė
veterinarams užmigdyti, o šie pravėrę krepšį rado staigmeną – katę ir
keturis kačiukus.
Trys linksmutės kelių mėnesių kalaitės čia atkeliavo iš vienos
savanorės namų. Ji priglaudė išsigandusius ir sušalusius šunelius po to,
kai šie buvo išmesti iš važiuojančios mašinos sostinės Žirmūnų
mikrorajone.
Trispalvė, ilgaplaukė katytė Fita prieglaudoje atsirado iš gatvės po
programos „Pagauk – sterilizuok – paleisk“. „Pamatėme, kokia ji meili ir
gero būdo, ir nebenorėjome grąžinti atgal į gatvę“, – pasakojo V.
Auškalnienė.
Draugiškas, didžiulis, juodos spalvos šuo, vardu Česteris, būtų pats
puikiausias sargas, tačiau jam niekaip nepavyksta rasti namų. Čia pat –
ilgo plauko nuostabiai graži kalytė Džiulė, kuri anksčiau valkataudavo
kartu su savo šeimininkais. Netrūksta ir visai mažyčių šunelių:
stovėdama ant galinių kojelių dėmesio kaulija rudo kailiuko Čika, o
gretimame narve – margi šuneliai, kuriuos kažkas paliko dėžėje už
prekybos centro.
Pasižvalgius po prieglaudą aišku, kad tinkamą gyvūną čia rastų
kiekvienas, svarbiausia – sau pačiam, o ne kitam dovanų. „Jei mums
pasako, kad dovanos kačiuką ar šuniuką, gyvūno neduodame, o kviečiame
patį būsimą šeimininką atvežti ir išsirinkti“, – sakė V. Auškalnienė.
Anot jos, dovanoti gyvūnai dažniausiai džiugina tik iš pradžių, o vėliau
tampa našta ir nenorima atsakomybe.
„Ir vis dėlto, padaryti gerą darbą ir išsirinkti sau ištikimą draugą ar
draugę dar galite spėti ir šiemet“, – tikino ji siųsdama nuoširdžius
šventinius linkėjimus Balsas.lt skaitytojams.
|
