Tiesa, pasitaiko dienų, kai prieglaudoje mums, dvikojams, atrodo, kad šviesos likę labai nedaug. Tačiau prieglaudinukams tokių dienų beveik nebūna. Jie kasdien vis džiaugiasi tais pačiais visiškai mažais dalykais: paprastu pasivaikščiojimu, paglostymu, skanuku ar žaidimu aptvare. Jie niekada nepraranda vilties, o kad nuotaika net ir tamsią dieną pagerėtų, jiems visai nereikia didelių dovanų ar ypatingų progų. Jie šviesą randa mažuose kasdieniuose dalykuose.

Todėl šiemet jums palinkėsime labai paprasto dalyko – kuo daugiau šviesos. Net ir tada, kai atrodo, kad tas cepelinų spalvos dangus taip niekad ir neprašvis. Mokykimės iš mūsų mylimų keturkojų – taip pat, kaip ir jie, nepraraskime vilties niūriomis dienomis ir pasidžiaugime mažais gyvenimo suteiktais malonumais.