Savanorės, grįždamos atgal į Vilnių, pakelėje netoli Jasiūnų, pastebėjo kažką tamsaus gulintį ant sniego. Sustojo… Šuo gulintis sniege, o nuo ilgo gulėjimo po juo rudavo žolė. Šuo sužeistas, bet turėjo apsitrynusį antkaklį. Ką savanorės padarė? Žinoma, kad nieku gyvu negalėjo palikti šuns toliau žiūrėti mirčiai į akis! Kadangi pavadėlio neturėjo, nusirišo šaliką ir taip pririšo. Šuo klusniai ėjo į mašiną ant savo likusių trijų sveikų kojyčių. Nesipriešinant buvo įkeltas į mašiną. Įsodinus pakeleivį, jis iškart pradėjo rodyti savo dėkingumą laižydamas veidus. Kita stotelė – veterinarijos klinika, kurioje padarius kojos rentgeno nuotrauką paaiškėjo, kad ji lūžusi, o sutrupinto kaulo skeveldros yra likę kojytėje.
Kadangi prieglaudos neturime, šunelis laikinai glaudžiasi pas savanorės kaimynę, kuri labai myli gyvūnus. Vėlų vakarą pasibeldus į duris ir paprašius pagalbos, mums nebuvo atsakyta. Ji nė akimirkos nesudvejojo. Kilnus žmogus. Dėkojame jai už jos gerą širdį.