Dar vienas gražuolis, eilinį kartą paliktas dėžėje šalia prieglaudos durų. Kirpta ausytė liudija, kad jis jau buvo prisitaikęs gyventi lauke, gal ir globėją turėjo. Buvome kaip niekad perpildyti, tad katinėliui teko keletą valandų praleisto bokse, na o vėliau vis dėlto buvo įkurdintas koridoriuje, kur jo kaimynai- jaunas balandis ir koridoriaus mafija. Nepaisant triukšmingos aplinkos, Džonatanas nejaučia visiškai jokio streso, ramiai miega savo guolyje. Išskyrus tada, kai kas nors jį pamato, pakalbina, arba ruošiasi tvarkyti narvą. Tuomet jis atlekia kiek tik galima didesniu greičiu, tuo pat metu įdarbindamas murkimo aparatą. Itin mėgsta glaustytis ir savanorių paniurkymus, labai pakantus ir kantrus (įmanoma atlikti visas procedūras, netgi vaistų leidimo vienam, ir iš Džonatano pusės vis tiek nekils jokių priekaištų). Nors kažkada gyvenęs lauke, ten grįžti nebenorėtų, norėtų sutikti savo šeimininkus, kurie turėtų stiprias ir glostymams ištreniruotas rankas (nors jei tokių ir neturite, niekada nėra per vėlu, ar ne? :)), kurie mylėtų ir rūpintųsi ir džiaugtųsi juo dar ilgai ilgai…