Sveiki,

mano istorija liūdna, tačiau tikiu, kad viskas bus gerai. O ji prasidėjo nuo to kai aš gimiau. Tiesiog gimiau nelauktas. Manęs niekas nemylėjo ir nesirūpino. Tačiau liūdniausia tai, kad man beveik neteko susipažinti su mama, nes man tik išvydus pasaulio šviesą, meilų mamos snukutį, ir šiltą jos guolį, buvau paimtas ir išveštas. Aš tik pamenu, kad tupėjau šlaioje žolėje vienas. Tada dar buvo tamsu, man buvo te tik šalta, bet ir baisu, ir labai norėjau valgyti, tad iš visų jėgu pradėjau šauktis mamos, rėkiau ilgai, o į mane niekas nekreipė dėmesio. Tačiau, kažas priėjo, mane pakėlė ir pasakė: „viskas bus gerai, dabar tu saugus mažyli”. Aš dar ilgai spurdėjau šiltame glėbyje, nes tiesiog nežinojau, ko man tikėtis. Bet turėjau viltį, kad viskas bus gerai… ir taip atsitiko. Iš karto gavau šilto maistuko, šilta guoliuką ir švelnias, mane glostančias rankas. Dabar aš jau paaugęs ir jau šiek tiek darausi savarankiškas, ta pilnai galiu ieškotis namu 🙂