Labai džiugu, kad yra tokių žmonių, kurie padeda visomis išgalėmis šiems bedaliams. Taigi, šis šunelis apie 3 savaites gyveno prie parduotuvės. Gražus, sveikas, tačiau niekam nereikalingas. Moteris pasakojo, kad visus praeinančius pasitikdavo vizgindamas uodegą, tačiau vis gi niekas nesusigundė priimti šį žavuolį pas save. Moteris pati neturėjo sąlygų jo priglausti, tačiau tuomet kai pažadėjome, kad priimsime, jį pagavo ir palaikė pas save, kol praeis baisiosios liūtys ir jis galės keliauti į Kauną. Ir pačiu laiku, kiek ji girdėjo, buvo susitarta, kad šį šunelį savaitgalįį turėjo nušauti medžiotojai, nes „kiek gi jis čia gali trainiotis”… Kelionėje į Kauną šunelis nestresavo, labai ramiai ištvėrė važiavimą – visą laiką pražiūrėjo pro langą arba glaudėsi prie savo gelbėtojos. Papuolęs pas mus šiek tiek pastresavo, na ir tai suprantama, daugybė balsų, šunų, skirtingų kvapų. Šiuo metu jis laikosi šauniai, priprato prie kitų gyvūnų, dar nerodo didelės draugystės gyvūnams tačiau ir nesipjauna. Užtat žmogų laabai myli – eina prie jo, glaudžiasi, nori būt glostomas ir tikrai matosi, kad žmogaus kompanija jam teikia diiiidžiulį džiaugsmą. Šunelis tikrai jaunas – maximum 2 metų. Labai gražus, dailaus kailiuko, nedidelis lapiukas trykštantis džiaugsmu. Taigi Bravo pradeda dairytis namų!