Brolis ir sesė

Rado namus

Prieglaudoje praleidau:
Metai: Mėnesiai: Dienos:
0 0 11
14986
Rūšis:
Šuo
Miestas:
Kita
Vardas:
Brolis ir sesė
Lytis:
patinėlis
Veislė:
Mišrūnas
Dydis:
vidutinio ūgio (30-60 cm ties ketera)
Kailio tipas:
trumpaplaukis
Spalva:
juoda, smėlinė
Sterilizacija:
ne
Skiepai:
ne
Bruožai:
Aprašymas

Sveiki, aš „baravykas” rastinukė, bent jau taip juokais vadina žmogus, kuris mus su broliuku rado Balžio ežerą supančiuose miškuose. O kaip dar kitaip mus galima būtų pavadinti, jei eini grybauti, o randi du mažylius. Ir mums SKUBIAI IR LABAI REIKALINGA JŪSŲ PAGALBA !!!!
Gal kas nori ir gali mus priglausti, tapti mūsų mylinčiais ir rūpestingais šeimininkais ar bent laikinai pagloboti !?Aš esu smėlio spalvos mergytė, o mano broliukas juodas su įrudžiu. Priglaudęs žmogus mus gali palaikyti tik iki pirmadienio, o po to lieka tik vienas kelias į Grindą, prieglaudos perpildytos tokių pat nelaimėlių kaip ir mes. 🙁
Žinau, kad šia istorija jau nieko nebenustebinsi, tokių kaip mes yra šimtai ir toks žmonių žiaurumas jau tapo kasdienybe. Mes šį pasaulį išvydome prieš 3-4 mėnesius. Su mumis žaidė, prižiūrėjo, bet vieną dieną tiesiog sugrūdo į bulvinius maišus, juos užrišo ir kaip šiukšles išmetė miške. Niekas nepaaiškino nei kodėl, nei už ką?
Tolstantys žingsniai reiškė tik viena: MAISTAS LAPĖMS!!! Bet mes su broliuku buvome atkaklūs ir iš paskutinių jėgų kabinomės į gyvenimą. Išsivadavę iš maišų mes supratome, kad esame vienui vieni. Dienos bėgo, gurgiantys iš alkio pilvukai, merkiantis lietus, šaltis ir vienatvė kėlė siaubą. Mes bijojome nuklysti toli nuo maišų ir jie tapo savotiškais mūsų namais. Kartais mes matėme einančius pro šalį į sodus žmones, bet niekas nenorėjo mums padėti. Kol ši ketvirtadienį, mus užpuolė trys neaiškūs, maži šunėkai, paskui šunis pasirodė žmogus. Tada aš ir nusprendžiau, kad daugiau nebegaliu, puoliau prie žmogaus, prigludau prie kojų ir ėmiau cypti kiek tik galėjau! Broliukas išsigandęs šunų pabėgo, nors ir girdėjau, kad jis kažkur taip pat žviegia iš siaubo aš nesitraukiau nuo žmogaus. Mūsų pagailėjo! Pagaliau bent kažkam mes parūpome. Ilgai klaidžiojome po mišką ieškodami mano broliuko, bet aš jau buvau ne viena, klupdama ir verkdama sekiau paskui žmogų bijodama pamesti jį iš akių. Mums padės!!!
Jau nusivylęs rasti mano nelaimėlį broliuką žmogus pasuko link mašinos ir aš sudvejojau stabtelėjau, pažvelgiau į akis ir išgirdau palaimingą žodį EINAM.
Apsukus ratą po apylinkes žmogus pasuko namu link, bet vis tik nusprendė sustoti ir dar kartą patikrinti vietą, kur mus rado. Kai iš bruzgynų žmogus išlindo nešinas mano broliuku, aš labai apsidžiaugiau ir su palengvėjimu atsidusau.
Mus apgyvendino garaže, žinoma ne kažkas, bet bent jau sausa, nuo šildymo katilo sklinda maloni šiluma.
Gaila mūsų pasilikti čia negali, nes pas visus šunys ir dar ne po vieną. 🙁 Tad prašau jūsų nelikti abejingais ir mums padėti.

Jau ištrūkome iš miško, bet labai reikia namų !!!

Skelbimo ID: 14986
Skelbimas sukurtas: 2012-09-23
Paskutinis atnaujinimas: 2020-02-21
Peržiūrų skaičius:
Skelbimas išimtas: 2012-10-04