Dažnai mes, gyvūnų globėjai, pritrūkstam amo dėl žmonių išradingumo atsikratant gyvūnais, nes jis vis „tobulėja“, darosi vis „originalesnis“. Tad šį kartą, sulaukę skambučio dėl jau parą pririšto šuns, nelabai nustebome – kalytė pririšta už el. skydinės taip, kad nesimatytų iš daugiabučio langų. Žmogus tiesiog ėjo ne šaligatviu, o žole aplink skydinę, pririšo šunį ir nuėjo. Taip paprastai. Į klausimus „už ką“, „kodėl“, „kam“, deja, ir šį kartą mums niekas neatsakys.

Taigi turime naujokėlę – apie 1.5 metų, draugiška, tvarkinga (gamtinius reikalus po visos dienos atliko tik išvaduota nuo ~50 cm ilgio šniūro, kuriuo pririšta buvo) kalytė. Pavadinome ją Estra. Agresijos kitiems gyvūnams dar nepastebėjome (o gal jos ir nėra?). Keliaujant į prieglaudą, Estra įsitaisė man ant kelių, iškišo snukį per langą ir mėgavosi kelione – suprask, kad automobilis jai ne naujiena. Iš tiesų dar nedaug žinome apie jos charakterį, pomėgius ir baimes, tačiau jau dabar ieškome jai šeimininkų. Atsakingų, rūpestingų, mylinčių – tokių, kurių verti visi šunys.