Isa su savo broliu Orionu buvo palikti prie prieglaudos durų, dėžutėje. Sušalę ir išsigandę ilgai tupėjo susigūžę narvo kamputyje, kol pagaliau išdrįso prieiti prie žmogaus tiesiamos rankos ir leistis niurkomiems.

Isa – nuostabi katytė! Neišpasakytas kailiuko švelnumas ir grožis, murkimas vos tik žvilgsniams susitikus, begalinis pasitikėjimas žmogumi… Savo ateities šeimininkui atiduos visą savo meilę ir šilumą, todėl jai ieškomi atsakingi, pasiryžę rūpintis ir lepinti šią gražuolę.