Jo istorija tokia pati, kaip ir daugelio… Kažkada buvo gražuolis, kažkada turėjo namus, kažkada buvo mylimas, kažkada kažkaip atsidūrė kieme… Juozukas matęs labai daug vargo, rastas išsekęs, užsibadavęs, purvinas. Sutiktus žmones prašė pagalbos, jį užkalbinusiems vis pasakodavo pasakodavo pasakodavo kažką, skundėsi kaip jam blogai. Klinikoje buvo pratestuotas, padaryti visi įmanomi tyrimai, išvada sveikas. Pašalinus kelis dantukus, neliko ir didžiausios jį kamavusios problemos. Tiesa, dantukų būklę jam reiktų laikas nuo laiko patikrinti, nes gyvenimas kieme niekam neišeina į gerą.

O dabar…Ką apie jį pasakoja jo globėja:

„Juozukas – tikras namų karalius. Jeigu kur nors atsigulė, tai malonėkite jį apeiti. Pats nepasitrauks.

Niurkomas karalius nesileidžia – ateina pasiglaustyti tada, kai pats užsimano. Jeigu kibinsit kai Juozukas nenusiteikęs kibinimui, kepštels letena, tačiau neišleisdamas nagų. Arba švelniai krimstels. Ramus, santūrus, sienom ir užuolaidom nelaipioja, namų nesiaubia, gėlių neniokoja. Tvarkingai naudojasi kraiko dėžute. Turi labai gerą apetitą, tačiau maistą reikia rinktis atsargiai, nes nuo kai kurio suviduriuoja. Juozukui ieškomi kantrūs ir supratingi šeimininkai, nes turi praeiti nemažai laiko, kol įgysite katino pasitikėjimą. Stebės jus iš tolo, vertins, tikrins. Tačiau jei ištversite bandomąjį laikotarpį, turėsite namuose akį ir širdį džiuginantį augintinį.”

Juozukas tikras šaunuolis. Net sunku patikėti, kad per tokį sąlyginai trumpą laiką jis sugebėjo taip atsigauti ir išgražėti.

Jei Juozukas krito jums į širdį, prašome susipažinti.

Kaip Juozuką išgelbėjom http://www.gyvunugloba.lt/lt/help/news.39208