Susipažinkite, sesutės iš Varėnos – Kapa ir Kupa. Ne tik vardai panašūs, bet ir pačios kalytės mažai viena nuo kitos skiriasi išvaizda, charakteriu. Kapa šiek tiek smulkesnė už savo sesę, kailis ties nugara turi daugiau juodumo. Tuo tarpu Kupa – stambesnio sudėjimo su pašiaušta uodega. Abi sesutės yra tiek panašios charakteriu, kad užtektų net ir vieno aprašymo. Kalytės džiaugiasi kiekviena praleista sekunde lauke su savanoriais. Susidaro įspūdis, kad be žmogiško kontakto joms daugiau nieko ir nereikia. Dar iš narvo neišvedus, kalytės šokinėja-strykčioja, kaišioja letenėles pro grotas. Tik atidaryk narvo vartelius ir tave pasitiks atsidavimu bei meile spindinčios akys. Sesutės ganėtinai skiriasi nuo kitų prieglaudos gyvūnėlių vienu įdomiu aspektu. Išvestos iš narvo, šunytės nė nebando kuo greičiau lėkti laukan. Oi, tikrai ne. Jų nuomone, pirmiausia reikia parodyti savanoriams neišmatuojamą džiaugsmą ir visokius aerobinius triukus. Kol išvesi kurią nors iš jų laukan, sugebės ir ant dviejų kojyčių pašokinėti, ir ranką aplaižyti, nors labiau norėtų veido; ir pavadėlį supainioti taip, kad tik jūrininkai sugebėtų atrišti; nekalbu jau apie visokius šokinėjimus, sukučius.

Lauke Kupa ir Kapa elgiasi nepriekaištingai. Na, čia jau skonio reikalas 🙂 Tiek viena, tiek kita mėgsta ir pasitampyti, ir pakartoti koridoriuję atliktus triūkus, jei netyčia savanoriai neįsidėmėjo. Svarbu pabrėžti, kad kiekvieną šių kalyčių judesį lydi švelnios, pilnos pasitikėjimo akys, kurių nepastebėti yra neįmanoma. Jei reikia ir vedžiojantysis parodo, kalytės surimtės, atkels žaidimus vėlesniam laikui ir sutramdžiusios visą tą energiją, stengis gražiai vaikščioti ir tyrinėti apylinkes.
Sutaria su visais žmonėmis ir gyvūnais. Tiesiog draugiškumo įsikūnijimai. Kiekvienas paglostymas ar geras žodis kalytėms didžiausias džiaugsmas ir atgaiva. Kai pasivaikščiojimai pasibaigia ir metas grįžti į prieglaudą, kalytės tai supranta ir nors nusiminusiomis išraiškomis, bet be jokių įnorių, gražiai ir tvarkingai grįžta į savus narvus.
Ir Kupa, ir Kapa yra daugiausiai rudos spalvos. Abi jaunos, apie 1 m. amžiaus, vidutinio dydžio, pilnai suaugusios. Tinka gyventi tik namuose ir niekur kitur.

Kupai ir Kapai daug nereikia – meilės, meilės, Meilės. Jos laukia jūsų, atsakingų, daugiau niekada neišduosiančių naujųjų šeimininkų, kad galėtų praskaidrinti gyvenimiškąją rutiną ir suteikti tą vienintelį jausmą – „Esi laukiamas ir mylimas” arba „Mylėk mane, mylėsiu tave amžinai”.