Maja, kalytė, kuri po šeimininkų skyrybų liko ten, kur dažnai lieka keturkojai – pas mus, prieglaudoje.

Maja buvo mylima. Tik, matyt, meilė šeimininkei reiškė visai ką kita, nei turėtų.

Maja lojo namuose – kaip ir daugelis šunų. Vietoj kantrybės, darbo su dresūra ar specialisto pagalbos, buvo pasirinktas „sprendimas“ – elektrinis antkaklis.

Maja lojo toliau. Ji juk nežinojo, kad už kiekvieną lojimą ją sukrės elektra.

Lojant kaklą vėl ir vėl raižė elektros smūgiai. Ant kaklo – likę randai, išdegintos odos žymės. Žaizdos jau spėjo apgyti, bet patirtis ir išgąstis – gyvi iki šiol.

Apie tai, kad ji neskiepyta, nekastruota ir t.t., turbūt neverta net plėstis – elektrinis antkaklis pasakė viską apie buvusią „priežiūrą“.

Tad startuojam naują gyvenimo etapą ir nuoširdžiai tikimės, kad atsiras nauja ir jos nusipelniusi šeima.