Ar galime visi susitelkti ir pasidalinti šių nekaltų, paperkančių akelių savininko skelbimu? Jis jau pakankamai pas mus užsibuvo, ir jam jau tikrai metas iškeliauti į nuosavus namus, kur galės mylėti žmogų ir būti mylimas! 🙂 Smaliukas pas mus atkeliavo iš Nuaro. Jau ten jam buvo atlikta pirminė rentgenograma, kuri parodė seną, sunkią, galinės kojos traumą. Niekas iš pradžių, be rimtesnių tyrimų nesiryžo prognozuoti jo likimo. Napaisant traumos, Smalus buvo tikras jaunas, žaismingas šunelis. Matėsi, kad jam skauda, kojytės nemynė ir visi labai bijojome, kuomet išleidome šunelį operacijai „kas jam bus?“ – kirbėjo visų mūsų galvose. Operacijos metu paaiškėjo situacija. Kojytės trauma jau buvo įsisenėjusi – maždaug pusės metų senumo (kadangi Smaliui ne daugiau kaip metai, dar būdamas jaunutis jis patyrė traumą). Koja buvo lūžusi ir kadangi laiku nebuvo gydomas, ant kaulų lūžių vietos pradėjo darytis kremzliniai gumburai ir juo būtinai reikėjo šlifuoti. Norint atstatyti kaulus į vietą, Smaliui buvo įdėtas metalinis štiftas. Nuo operacijos praėjo jau beveik 5 mėnesiai – Smaliukas atsigavęs, laksto, džiaugiasi, loja, kojytę kartais primina, kartais ne – mes vis dar sveikstame ir gydomės, kad galėtume pilnai džiaugtis gyvenimu 🙂 Juodis mūsų Smalius – dailaus, žvilgančio, juodo kaip smala kailiuko, mažas, lengvas kukulis, kuris pastoviai trinasi žmogui aplink kojas ir labai nori dėmesio.