Tikras gyvas anekdotas ši katytė. 🙂 Labai norėjau mažų kačiuku, todėl specialiai ėmiausi globoti iš kažkur priklydusią nėsčiąja. Tik, kad nelabai ji man besilaukianti atrodė- duodavosi taip smagiai, kaip sakyčiau būsimai mamai nederėtų. 🙂 Po kurio laiko ne kaip pasijuto ir po vizito pas vet.gydytojus sužinojome, kad ji visai nesilaukė. Dabar jos dūkimus suprantu, vet.gydytojas ją labai teisingai pavadino „amžinas kačiukas”, man ji atrodo tokia visada bus- ir iš snukučio, ir iš charakterio. 🙂 Meilutė jau subrendusi nors ir jaunutė. Mėgsta žaisti, būti toje patalpoje kur ir žmonės, ryte ateiti į lovą pasiglostymams. Jei kas nepatinka- tuoj pat burzgia kaip šuniukas. Tačiau įpykusios jos nemačiau. 😉 Žino kas yra dėžutė, nagiukius galanda mažai, bet „savo vietoje”. Žodžiu, išraiškinga katė su kuria turint noro susidraugauti sunku nebūtų. Su mielu noru nedovanočiau niekam, bet tada nebegalėsiu globoti kitų. Tenka tik norėti jai rasti gerus šeimininkus. 😉 Katytę šeimininkai sterilizavo, tačiau prieš tai leido atsivesti 2 vadas…