2020 metų pabaigoje į prieglaudą patekęs bėdulis beveik visą gyvenimą pragyveno kaip valkačiukas, viename garažų masyvų. Vietiniai vadindavo jį Muhtaru, tad vardą keturkojis atsinešė kartu su savimi. Deja, bet kartu Muhtaras atsinešė ir jį užpuolusius niežus, nuo kurių buvo pradėta gydyti dar laukiant kol atsilaisvins vieta prieglaudoje, gydymas pratęstas prieglaudoje. Dabar Muhtaras atrodo kaip visai kitas šuo, atsigavo jo kailiukas, sugrįžo pasitikėjimas savimi, o garažus pakeitė šiltas prieglaudos guolis.

Jis, švelniai tariant, subrendęs pilietis. Jis puikaus charakterio, draugiškas visiems jį pavedžioti apsilankantiems svečiams ir savanoriams. Kiti šunys jam labai daug džiaugsmo dažnausiai nekelia: būna, kad su kambario kaimynu Spaikiu loja vienas į kitą atsisukę, net ir aklina sienelė „vyriškai“ pasikalbėti netrukdo. Bet žmogus Muhtarui – karalius.

Nors ir matęs gyvenimo, bet „Muha“ labai mėgsta pasivaikščiojimus ir kiekvieną vakarą laukia bene kasdien apsilankančių mūsų etatinių svečių, nes žino, kad galės ilgėliau pasivaikščioti ir gaus asmeninio dėmesio. Neabejojame, kad Muhtaras greitai susidraugautų su būsimais šeimininkais ir būtų pavyzdingas naujų namų gyventojas.