Vakar sulaukėme skambučio iš moters, gyvenančios Lentvaryje. Moteris pakely rado sušalusį katės dydžio šuniuką, kurį ji parsinešė namo. Pasirodė, kad šunelis yra partrenktas automobilio, nes nelaikė galvos, inkštė, sypė. Moteris sunerimo, nes šalimais nebuvo nei galinčio padėti veterinaro, nie mašinos, kuria ji galėtų šunelį nuvežti į Vilnių. Beieškant sprendimo, ji susuko “Lesės” telefono numerį. Tačiau pavyko susisiekti su žmonėmis iš mūsų organizacijos paėmusiais šuniuką, kurie pagelbėjo moteriai atvežti Musių į Vilnių, Jakovo veterinarijos kliniką, kurioje laukė mūsų savanorė. Pasirodo, kad šuo nebuvo partrenktas mašinos, jis buvo išsekęs, ilgą laiką kentęs badą, jo kailį puošė kuokštas blusų… Buvo neaišku ar Musius sulauks ryto… Po naktį jį kankinusių haliucinacijų ryto jis… sulaukė, o į jo pusryčius buvo įtrauktos ir lašelinės. Džiugi naujiena ta, kad Musiaus sveikata nuolatos gerėja: jis pakelia galvytę, vaikšto, kuo toliau tuo labiau darosi judresnis, domisi maistu. Spėjama, kad šuneliui yra apie 3 metus.

Nei Musių radusios moters, nei savanorės, pas kurią glaudžiasi šuniukas, neapleidžia mintis, jog nuo jo sklindantis kvapas priminė alkoholį… Gal jis buvo nugirdytas? Tokia mintis kyla or todėl, kad Musius neįtikėtinai greitai atsigauna, nors vilčių, jog jis išgyvens išties buvo mažai. Belieka tik spėlioti, nes šuo mums savo liūdnos istorijos, deja, nepapasakos.

Visos organizacijos ir gyvūną gelbėjusių žmonių vardu norime padėkoti jautrios širdies vyrui, kurį Musius sutiko Jakovo veterinarijos klinikoje. Šis vyras su žmona buvo klinikoje su savo katinu, kai atkeliavo Musius. Vyras susidomėjo jo istorija, neliko abejingas ir pažadėjo, jog apmokės visas gydymo išlaidas. Žinote, kas šioje istorijoje gražiausia? Vyras, uždaręs klinikos duris, savo pažado nepamiršo. Gera žinoti, kad geri žmonės renkasi ne tik šioje svetainėje, o jų galima sutikti bet kur.

Na o šis likimo vingis Musiukui iš tiesų buvo, tikėkimės tikrai geresnio jo gyvenimo link.