Nuostabiai mielas senolis. Akutės jau nebemato dienos šviesos, tačiau tai jam netrukdo toliau džiuginti visus, kurie yraaaplink jį. Kokie tie senoliai žavingi! Kiek jie turi gyvenimo patirties. Jie subrendę, išmintingi, nebelojantys ant kiekvieno papuolusio, nebelakstantys kaip pametę galvas. Kiekvienas senolis dažniausiai turi savo mylimą kampelį, kuriame jam patinka pailsėti, kuriame gali ramiai sėdėti ir kukliu, nieko neprašančiu žvilgniu žvelgti į visus ateinančius ir išeinančius. Na, o jei gauna dėmesio jie būna nepaprastai dėkingi ir laimingi, nes kiekviena dėmesio kruopelė jiems suteikia džiaugsmo. Toks ir mūsų Pulgosiukas – kuklus, nereiklus, tačiau itin mielas, ramus, draugiškas. Vis dar galėtų būti puikiu ir ištikimu draugu.