Reksiukas
Likimas nežinomas
Prieglaudoje praleidau: | ||
---|---|---|
Metai: | Mėnesiai: | Dienos: |
1 | 2 | 12 |
Reksiukas dabar kartais paleidžiamas pabėgioti, todėl daug linksmesnis, gražiai vaikšto su pavadėliu, nesitveria džiaugsmu gavęs dėmesio. Kailiukas pagražėjęs, mėgsta maudytis ir plaukioti, noriai būna ant rankų – tikras „rankinukinis“ šuo. Su kitais gyvūnais sutaria puikiai, nerodo nei trupučio agresijos, kas paprastai būdinga mažos veislės šuniukams. Bet juk Reksiukas – vienintelis ir nepakartojamas savo veislės atstovas, laukiantis, kada galės be baimės gyventi namuose ir būti šeimos narys, o ne namų sargas prie būdos.
Pažvelkite – argi tokiam mažumui vieta prie būdos? Ką mažas, beveik „rankinukinis“ šuniukas turėtų saugoti? Tačiau ne visiems tai rūpi, štai dar vienas asocialių žmonių augintinis, kuriam labai norime rasti tikrus namus, o grandinę ir mažą, vos savanorės nešamais šiaudais ir dekučiais šiltinamą būdą, iškeisti į šiltą, jaukų glėbį ir minkštą pagalvėlę. Šuniukui apie 3 metukus, jis be galo draugiškas ir džiaugsmingas, vien išgirdęs savanorės mašiną atvažiuojant ir ją pamatęs sugeba pašokti į jo dydžiui tikrai stebinantį aukštį. Šunelį išmaudžius ir nuaugus pokailiui turėtumėte nuostabų kambarinį šunį, kurį išgelbėtumėte nuo jam netinkamų sąlygų.