Grikis naujuose namuose buvo perkrikštintas į Gnocco ir pasirodė, kad iš tiesų yra labai jautrus šuo. Tiesą sakant, įvairių problemų buvo ir yra nemažai. Pradžioje buvo labai stiprus išsiskyrimo nerimas – ilgai užtruko, kol priprato vienas būti namuose. Paskui pradėjo ryškėti visokios baimės – gatvės ar bet kokio kitokio didesnio triukšmo, o paskutiniu metu – oro balionų. Ilgai bandėme su dresuotoju kažkaip išspręsti šiuos klausimus, bet nepavyko išvengti vaistų, tikiuosi, jie padės Gnocco nusiraminti. Bet nenoriu skambėti pesimistiškai – nepaisant milžiniškos kantrybės, kurios Gnocco reikalauja, vis tiek nebeįsivaizduoju, kad jo galėtų nebūti 😉 O šiaip Gnocco savo grožiu paperka visus – gatvėje nuolat sulaukia šypsenų ir komplimentų. Pats jis irgi draugauja tiek su kitais šunimis, tiek su žmonėmis. Moka kaulinti skanukų – žino, kad dėl jų reik gražiai atsisėsti. Jei skanukas labai skanus ir vertingas – dar ir labas duoda 😉 Dar mėgsta gaudyti (bet niekada nesugauna) muses ir kitokius vabzdžius. Namuose jokių išdaigų irgi nepridarė. Ir dar jam labai patinka žemuogės ir šilauogės 😀