Laba diena, jau gal pirmąją pas mus savaitę Pasaka buvo perkrikštyta į Perlą 🙂 „Lesėje” jai duotas vardas buvo giliai „dzin” 😀 Kažkaip mums pasirodė kad, Perla jai tinka, o jai šis vardas gan greitai patiko 🙂 Pirmas mėnuo gal buvo gana sunkus – Perla rodė „valdžią” ir pykosi labai su mūsų auksaspalve retrivere Vėtra. Bet palaipsniui leidus jos pačiom išsiaiškinti, situacija susitvarkė. Merginos būna net sugula kartu pagulėti 🙂 Būna dienų, kai Perla vis primena Vėtrai, kas čia „bosas šuo”, bet nepiktybiškai :). Būna dienų, kai ji pasilindusi po Akvilės, kuri ją įsimylėjo  Lesėje, lova gali pragulėti visą dieną. O būna, kad nenustygsta vietoje. Kai susiburiam visa 6 asmenų šeima, Perla prisijungia į „gaują”. Šiemet labai aiškiai pajautėm, kad ji jau mūsų šeimos šuo. Ji moka gražiai šypsotis (turbūt ‘samojediški’ genai 🙂 ), kalbėti kai grįžtam, ar kai prašo ko nors (haskiški genai 😀 ). Gal tik antrais gyvenimo su mumis metais pradėjo vizginti uodegą. Labai mėgsta laisvę, bet be pavadžio jos paleisti nedrįstam, nes smalsi ir neatbėga kviečiama. Šią vasara kažkaip sugebėjo ištrūkti į kiemą. Bet, mūsų nuostabai – pakviesta atėjo ir į gatvę nebėgo kaip anksčiau kelis kartus :). Bet mes turim triuką: kartą jai ištrūkus privažiavau su automobiliu ir atidariau bagažinę. Važinėtis ji labai mėgsta, tad iš karto pati įšoko 🙂 Vis pajuokaujam, kad ji galbūt turi ir šinšilos genų – nes kailis neįtikėtinai švelnus. Džiaugiamės, kad ji jau ramiai pabūna ją apsikabinus, anksčiau pakentėdavo kelias tik sekundes, o dabar matosi ir pati pasimėgauja apkabinimais.