Labas vakaras,  Namuose Tofi šeimininkauja tarsi būtų karališkos kilmės: suranda būdų, kaip atsigulti per visą sofą, o paprašytas pasislinkti priekaištauja, kad trikdomas jo komfortas; rengiantis pasivaikščiojimui bet koks nukrypimas nuo buto durų būna palydimas atodūsio, o šuniukas apibėgęs mane ar žmoną bando stoti skersai kelio ir šonu vis stumia durų link, – suprask, mus reikia ganyti, nes kitaip namuose būtų netvarka 🙂 Todėl dažnai juokais pavadiname jį ne Tofi, o visu Tofifito pirmuoju. Iš šių juokų ir kartais mano perdėtos meilės šitam šuniui žmona padovanojo man paveikslą, kad būtų įmažintas šitas princas.

Iš tiesų Tofi yra romantikas, mėgstantis uostyti gėles ir vaikščioti miške. Vienas įdomiausių dalykų, kurį sužinojome, kad Tofi valgo mėlynes.. nuo krūmų.. saujomis. Ne tik tai, bet apuostęs uogas jis žino, kada uogos yra saldžios ir jas galima valgyti, todėl prieš uogaudamas jis gerai įvertina derlių ir šiaip krūmų negraužia. Kadangi mūsų kaime visas miškas nuklotas šiomis uogomis, itin juokinga matyti, kaip šuo bėgioja tarp medžių ir skabo uogas nuo krūmų greitam užkandžiui. Gal kiek nemaloniau, kai bandome uogauti patys ir jis priėjęs valgo nuo krūmų, nuo kurių kaip tik renkame uogas. Konkuruoti su juo itin sunku.

Pridėjau miegančio Tofi nuotrauką, kad matytumėt, jog net ir sapnuose jis yra pats mieliausias kukuliukas 🙂 Viena iš didžiausių šito šuns aistrų yra vairavimas. Žinoma, tai nėra saugu ir nebeleidžiame šio malonumo dar iki įsigaliojant naujiems reikalavimams vežioti šunis, tačiau pripažinsiu, ne kartą teko vairuoti, kol Tofi ramiai tupi ant kelių ir rodo kelią namo.

Nors Tofi išskirtinai atrodantis šuo (pagrindinis skiriamasis bruožas – viena nuleipusi ausis:), tačiau labai nustebome pamatę, jog kaiminystėje gyvena dar du tokie patys šunys: vienas iš jų pilkšvos spalvos, o kitas lygiai toks pat karamelinis kaip pats Tofi. Susipažinkite – Žirnis. Spėju, kad Tofi įtarė, jog tai galėtų būti jo dėdė ar pan., tačiau Žirnis bet kokius ryšius iki šiol neigia. Kad ir kaip ten būtų, Žirnis yra vienintelis šuo, kurio Tofi neaploja net kai būna blogos nuotaikos.

Nors Tofi labai dalykiškas ir rimtas, tačiau toks būna ne visada. Šuo dažnai mus prajuokina įvairiausiais būdais, dažniausiai tai būna jo laikysena ir manierizmai: kartais jis guli pasirėmęs alkūne it koks kietas vyrukas dar kietesniame automobilyje, kartais guli sukryžiaves priekines letenas it rankas kaip viršininkas, kuris per petį vertina tavo darbą, o buvo kartas, kada jis atsisėdo taip tarsi maža porcelianinė šuns ar katės figūrėlė. Nuotraukoje nesimato, bet ir uodega ten supakuota.  Be abejo, Tofi, kaip ir mano žmona, labai mėgsta Kalėdas ir dovanas. Dažnai jis atsitupia šalia mūsų paruoštų dovanų tarsi ir pats būtų Kalėdinė dovanėlė ir laukia, kada juo pasidžiaugsime.  Negaliu paneigti šitos logikos, nes iš jo džiaugsmo mažiausiai kaip iš kelių dovanų 🙂