„Jei žinote, kaip Jūsų gyvūnas elgiasi įprastai, kai jam bus per šalta, galėsite nelabai sunkiai pastebėti. Šuo gali nenorėti eiti į lauką arba išėjus kilnoti letenas, nenorėti stovėti ant žemės. Taip pat gali sustingti vienoje vietoje ir niekur nebeiti, drebėti, gūžtis“, – sakė veterinarė Diana Kačenovskytė.

Žiemos sezonu galima stiprinti gyvūno imunitetą, nes šaltuoju metu jis gali susilpnėti ir paskatinti įvairias ligas. Stiprinti imunitetą padeda specialūs žuvų taukai ir vitaminai, be to, jie gerina kailio būklę. Namie auginamas kates reikėtų saugoti nuo skersvėjų, o jei katė vaikšto į lauką, šiuos išėjimus galima riboti. Jei šuo nušąla pėdutes, galima į lauką vesti su specialiais batukais, pėdutes tepti vašku. Grįžus iš pasivaikščiojimo vertėtų nuo kailio nurinkti sniego gumulėlius.

„Trumpo plauko ir poplaukio neturintiems gyvūnams rekomenduotina dėti šiltas striukytes, ilgą, tankų kailį turintiems gyvūnams rūbai nebūtini. Žiemą puikiai tinka specialūs bateliai – jie apsaugo nuo chemijos ir druskų poveikio bei neleidžia įsipjauti į ledą. Nenešiojant batelių, rekomenduotina kiekvieną kartą prieš išeinant naudoti specialų pėdučių vašką, o grįžus iš lauko iš karto nuplauti letenas šiltu vandeniu“, – patarė veterinarė Olesia Dubinkienė.

Lauke gyvenantys gyvūnai šaltį parodo letenų kilnojimu, drebėjimu, jei turi, kur pasislėpti, gali nuolatos lindėti būdoje. Taip susisukę būdoje jie stengiasi išsaugoti kuo daugiau kūno šilumos, todėl labai svarbu tinkamai įrengti jų gyvenamąjį plotą.

„Būda turi būti apšiltinta, guolyje sausi audiniai, kurie teiktų šilumą ir komfortą. Guolį reikia patikrinti, ar nesušlapo. Voljero grindys visos ar bent iš dalies turi būti padengtos mediniu paviršiumi. Maitinant svarbu duoti kaloringo maisto ir padidinti porcijas, nes išauga energijos poreikis. Taip pat reikia tikrinti, ar neužšalo vanduo. Jei šuo šeriamas namų gamybos pašaru, jį galima duoti ir šiltą“, – sakė D. Kačenosvkytė.

Peršalę gyvūnai čiaudi, kosėja, krenkščia. Vėliau iš nosies ir akių gali pradėti bėgti sekretas. Gyvūnas gali pasidaryti apatiškas, mažiau valgyti, daugiau miegoti, pakyla temperatūra, gali atsirasti problemos su šlapimo pūsle.

„Peršalus svarbu laikyti gyvūną namie šiltai, jis turi gauti visavertį pašarą, papildus, vitaminus. Namuose tuo metu geriau nenaudoti kvapiklių, aerozolių, smilkalų, kad nebūtų dirginami kvėpavimo takai. Jokiu būdu neduoti žmonėms skirtų vaistų, nes taip galima tik dar labiau pakenkti. Antibiotikus skirti turi veterinaras, taip pat jis gali skirti simptomus palengvinančių priemonių. Kreiptis į juos reikia kuo anksčiau, nes peršalimas gali komplikuotis. Tokiu atveju gydymas bus sunkesnis, o vaistai brangesni“, – kalbėjo D. Kačenovskytė.

Pavojingiausias oras keturkojams – stiprus vėjas, drėgmė ir sniegas. Net ir nerimtas peršalimas, jei yra negydomas, gali komplikuotis į plaučių uždegimą arba paskatinti kitas ligas, sustiprinti jau esamas. Rimtų komplikacijų atveju augintinis gali mirti.

„Žiemą šeimininkai kreipiasi labai dažnai, nes laukinėms katėms ypač padažnėja virusinės ligos, o naminėms – šlapimo pūslės. Šunims dažniau pasitaiko kvėpavimo takų problemos bei pėdučių įsipjovimai dėl aštraus ledo, pėdučių odos suskilinėjimas, įtrūkimai“, – sakė O. Dubinkienė.

Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė sako, kad prieglaudoje keturkojai taip pat saugomi nuo šalčio įvairiais būdais.

„Lauke gyvenantiems šunims į būdas pridedame šiaudų, metaliniai indai vandeniui keičiami plastikiniais, nes lakant liežuvis gali prilipti ir šuo susižaloti, dažniau keičiamas vanduo, nes greitai užšąla. Šunys, gyvenantys viduje ir turintys trumpą kailį, yra aprengiami paltukais“, – pasakojo „Lesės“ vadovė.

Pasak V. Auškalnienės, jei prie namų gyvena laukinės katės, jas reikėtų pašerti dažniau, įrengti apšiltintus namukus ir, jei tik yra galimybė, per didžiausius šalčius įleisti kur šilčiau. Na, o prieglaudos savanoriai bei darbuotojai taip pat stengiasi nesušalti tinkamai apsirengdami bei apsiaudami ir dažniau išgerdami arbatos puodelį.