Velu pirmadienio vakara sulaukeme gan keistoko vieno neabejingo vyro skambucio- sako, Akropoly kaciukas.. Is tiesu, Kauno Akropolio antrojo auksto stovejimo aiksteleje blaskesi triju menesiu baltukas, tik kiek murzinokas, kaciukas.. Taip greit jis nepasirode- teko ir po masinomis palandzioti, ir gerokai pavargti bei pasikankinti, nes aikstele milziniska, dekui Dievui tik, kad buvo vakaras, taigi aikstele nebuvo sausakimsa.. Radome ji tarp prekiu vezimeliu, gailiai kniaukianti, ir tas kniaukimas ji isgelbejo, nes tik sitaip jis isdave savo buvimo vieta. Katinukas visiskai sveikas, tikru tikriausias naminis, nes tik parsivezus ji globon i namus, iskart padare i dezute ir atgule i lova  Teko issimaudyti nuo parazitu bei purvo ir suvalgyti labai jau neskanu gabaliuka tabletes nuo kirmeliu, bet uztat mes dabar tikrai patys svariausi 
Labai dekojame skambinusiam vyrui, kurio net vardo nespejome paklausti, nes galvoje sukosi mintis- mazytis katuliukas milziniskajame Akropolyje?! Kaip matome, issigimeliskos ismones, kaip atsikratyti namie auginto, bet pabodusio augintinio, zmonems tikrai netruksta..