Kiek tokių rainiukų matote per metus, per mėnesį, per dieną……Jie gyvena šalia mūsų, vieniems gražūs, kitiems ne, betmjie visi nori valgyti. Laimingi tie, kuriuos išsirinko žmogus ir su meile kasdien paduoda dubenėlį…..nelaimingi tie, kurių nematome arba nusisukame, kad nepamatytume, arba nuvejame nuo laiptinių, nuo durų……bet jie atėjo, kad paprašytų valgyti……Viena tokia raina katė kartą prisiglaudė kieme prie kojų……bagažinėje visada turiu maisto, pabėriau, pakramtė ir vėl glaudėsi…….parsinešiau namo…….katytę reikėjo gydyti, nes ji buvo sušalusi……temometro stulpelis pakilo iki 39…….jeigu būčiau nuėjusi?……..
Sugautasis britukas vienas iš tų, kurie nebeturi ko bijoti, nes skrandukasd labai prašė valgyti……todėl jis matė ne gaudyklę, pastatytą rūsyje gaudyti katę mamą, o užuodė maistą, matyt toks buvo alkanas, kad net instinktas saugotis pavojų dingo. Net tris kartus katinukas atsidūrė gaudyklėje, bet tik trečią kartą jo nebepaleidom, nes tada jau žinojom, kad katinėlis čia gyvena geras pusmetis…,.,.,,jis tas iš nelaimingųjų skaičiaus, kurį kažkoks žmogus tiesiog pametė…….ir apsigyvena tie pamestieji neretai rūsiuose, ir mes jų nematome, o jei nematome, tai jų ir nėra, bet jie …..GYVENA ŠALIA MŪSŲ IR RETKARČIAIS, KAI VISAI BĖDA, PRAŠO MŪSŲ BET KOKIO MAISTO…….KAD TOLIAU GYVENTŲ ŠALTAME IR DRĖGNAME RŲSY……Britukui pasisekė, jis sugautas, jau kastruotas ir paskiepytas, dar jam suleisti antibiotikai, nes būdamas narve susižalojo pentinuką, dabar beliko surasti namučius……Tiesa, dar skola klinikai *- nei daug, nei mažai 80 LT.Tiek kainuoja naujas gyvenimas…….padėkite jį pradėti……..