Ilgai galvojau, kaip aprašyti šios katytės atsiradimo istoriją. Galvojau ar rašyti kaip ši varkšiukė kentėjo, ar tiesiog pasakojimą pradėti, kad dovanojama, smalsaus žvilksnio, didelių gintarinių akių, juodai balta, smulki katytė… bet, manau, kad ne tik aš turiu tai žinoti, tačiau kita vertus, manau atsiras tokių, kurie perskaitys ir pasakys, juk tai normalu ir nieko baisaus juk nenutiko. Tai štai… katytė atsirado visai netikėtai ir nelauktai, tiesiog iš visų jėgų jį kieme miaukė, kai buvo nebeimanoma būti namie, nuėjau pažiūrėti, kas nutiko. Radau ją, vaikštančią ir gailiai verkiančią. Pamaniau, naujas kačiukas kieme, alkanas, nutriušęs… reik kažką daryti, nes matosi išsigandęs, bet labai meilus… juk prapuls toks kieme. Parnešiau namo, paleidau, kad susipažintų su nauja aplinka, tačiau ji vis tiek, tiesiog vaikščiojo ir gailei verkė. Puoliau apžiūrinėti ar nebus sužeista, maigiau letenėles, pilvuką ir tada pamačiau, kad tai ne kelių mėnesiu kačiukas, o varkšė maitinanti katytė. Iš lekiau į kiemą ieškoti pamestų vaikų, viską išnaršiau, bet veltui, o kur nebus veltui… jei jos vaikai jau seniai “sutvarkyti” žmogaus, o ji paleista svetimam kieme, kad daugiau į savo negrįžtų ir nekeltų problemų. Tada ir supratau, kad varkšė, visai jaunutė, tik susilaukusi vaikučių, jų neteko… štai tokia jos istorija. Katytė, labai tvarkinga, neseniai sterilizuota. Po kurio laiko bus nukirminta ir paskiepita. Jei vis gi užbūrė jos žvilgsnis tave, paskambink ir gali rezervuoti 🙂