Čilis pas mus atkeliavo praėjusią savaitę. Šunelis visą savo gyvenimą praleido pririštas prie būdos. Kailis buvo aplipęs kažkokiais neaiškiais, juodais sakais/tepalais ar dar neaišku kuo. Čilis buvo dvigubai didesnis nei dabar šypsosi iš nuotraukų. Kailis buvo baisiai susivėlęs, pasidarę siaubingi, stori kailio gumulai. Tad 3 savanorės pasičiupo Čilį ir ėmėsi darbo. Kerpant sluoksnį po sluoksnio, pradėjo ryškėti šunelio siluetas, jo dailus ir gražus kailiukas, išlindo mielas snukelis 🙂 Pats šunelis jautėsi tarsi atsikratęs nepakeliamą naštą nuo savo pečių. O kaip jis džiaugėsi išėjęs pasivaikščioti! Tokio laimės pliūpsnio jau gan senokai nebuvome matė 🙂 Čilis ėmė voliotis žolėje, bėgioti iš vienos pusės į kitą – toks jausmas, kad pagaliau pajuto laisvę. Buvo nepaprastai gera matyti tokį laimingą šunį. Čilis nėra jauniklis, tačiau energijos, šaunumo, o ir dailumo jam tikrai netrūksta. Tad labai laukiame tų, kuriems Čilis užkariaus širdį