Kas bent kartą gyvenime yra turėjęs gyvūną, tas tikrai žino, kaip sunku yra išrinkti jam vardą, kuris jam tiktų ir kuris jį atspindėtų. Taip nuolatos būna ir mums. Nesinori, kas vardas būtų tik vardas. Norisi prasmės, istorijos, kažkokios geros naujo gyvenimo pradžios. Bet pamačius šį žavų snukutį ir šias akis – na niekaip kitaip neišeina šio katinėlio vadinti, apart Burbulėlio. Na kaip įmanoma atsispirti tokioms akims ir tokiam žvilgsniui! Burbulėlis dar kiek bailus, žmogumi domisi, tačiau mėgsta būti kažkur įlindęs, kažkur pasislėpęs. Ir tik pagal jo kniaukimą rasi jį. Ištiesus ranką, pats kiša savo galvytę glostymui. Tai jei tik atsiras koks neatsparus šiam katiniškam žvilgsniui žmogus, net neabejojam, kad Burbulėlis bus pačiu puikiausiu draugu!