Šią katytę pamačiau visai atsitiktinai, eidama iš parduotuvės. Ji tiesiog pribėgo prie manęs ir prašėsi valgyti, na žinoma, pagalvojau, kur ji nenorės valgyti, kai pas ja jau plaka kelios širdutės. ktytė buvo nėščia. Grįžau, nupirkau jai valgyti ir ją palikau, godžiai kremtančią maistuką. Žinoma, mane tai nuramino neilgam, žinojau, kad labai greit ateis ta diena, kai pasaulį išvys jos vaikučiai, o katytė akivaizdžiai matėsi, kad nemoka net pati apsisaugoti, labai meili, drąsi ir draugiška, kad net nenutuokia, kur jai guolį susisukti, kad vaikučiai bent pirmus mėnesius būtų saugūs nuo išorinio pasaulio. O ji tiesiog vaikščiojo po aikštelė ir prašėsi dėmesio. Na o manęs laukė ilga nemigo naktis, su kirbančiu klausimu: “ką daryti?” Žinojau, kad greit nerasiu jai globos, tad nusprendžiau apgyvendinti ją vonioje. Ir tikrai tikėjau, kad kačiukai gims nuostabus ir be vargo išdovanosim. Tačiau ne viskas taip buvo paprasta… na kačiukai tai gimė iš ties nuostabūs, keturi broliukai ir sesutė. Bent jau man tai jie visi buvo tikri pukų kamuoliukai. Tačiau, neaplenkė jų mirties šešėlis – mirė trys mažyliai. Liko du broliui. Katytė, nors ir jau išaugino savo sūnelius, bet vis dar noriai paprausia arba paauklėja neklaužadas. Katytei iš ties labai svarbus žmogaus dėmesys, nes matosi, jog buvo naminė, o žmogus ją išdavė, vien dėl to, kad ji buvo nėščia. Ji pilnai atsigavo ir išgražėjo, beliko pasiskiepyti.