Jauna, laukinukė katė, pas mus malkinėj atsivedė kačiukų. Aptikau visai netyčia, mamytė tokia suvargus, mažutė, kudutė. Pagailo, pradėjau nešti katei ėst, bet ji pasijuto nesaugi ir kažkur išsinešė kačiukus (kaip paskui paaiškėjo visai netoli- tik į kitą labiau apkrautą kampą). O už mano gerą širdį vieną katytę paliko man…. Mažulė matomai buvo pati silpniausia ir mamos pienelio jai greičiausia nelikdavo… Pirmą dieną visiškai atsisakė ryti pienuką, tai porą švirkštų atsargiai supylėme per negaliu.. sekančią dieną pati čiupo švirkštą (nieko kito neturėjom) su pienu. O dar po kelių dienų, pati lapnojo vištieną. Dabar blusiukė atsigavus, labai judri, žaisminga, nebijo net pačio pykčiausio katino(pas mus namie net 4). Jai jau apie 2 mėnesiukus, vakar buvo paskiepyta. Dabar labai norėtume surast lieknai (nes per žaidimus nėra kada paėst- prie bliūdelio su maistu dažniausia reik nunešti) merginai tikrus šiltus namučius. Pažadame liūdėti tikrai nebus kada.