Katinėlio ir jo brolio su sesute istorija:

Vieną karštą vasaros rytą miško paunksmėje šalia vienos medicines įstaigos tiesiog “iš dangaus” prikrito visas tuntas katinėlių: jaunutė juodaplaukė eilinį kartą truputį nėsčia mamytė ir jos trys paaugliukai.Vakare dar nebuvo, o ryte visi “in corpore”. Švelniaveidės medikės, puoselėdamos gilias lietuviškas tradicijas,liko abejingos-nei maisto, nei vandens. Supratau, kad situacija tokia, kaip visada, t.y arba aš, arba niekas. Taigi pirmiausia su Lesės pagalba sterilizavome mamytę, kurios nėštumas, laimei, buvo dar visai ankstyvas. Po sterilizacijos paleista atgal pas vaikučius, šovė į mišką ir savaitę nesirodė. Tada skęstančio laivo kapitono pareigas perėmė skardžiabalsis rainelis Garsius ir, vos pamatęs tolumoje žmones, imdavo mosuoti visomis savo rankytėmis ir kojytėmis šaukdamas “ei, mes čia, laukiame išsižioję, greičiau visi pas mus”. Sesutė Tylė, pilnai pasitikėdama broliu, kvapą užgniaužusi susitraukia į kamuoliuką, o broliukas Brunis palaimingai vizginasi. Katinėlių gaus kėlė jiems grėsmę. Gera moteris paėmė visus paaugliukus laikinai globai, auklėjo, mylėjo. O dabar jie “Lesėje”.

Laukia patikimų šeimininkų.