Senolė Burba sulaukusi pensinio amžiaus ir ligų buvo rasta gatvėje. Ten buvo baisu, šlapia, šalta ir visai nebuvo sofos, kuriai Burba ir yra sutverta. Tiksliau sofa yra sutverta būtent Burbai, nes kam gi jums namie sofa, jei jūs neturite Burbos.

Senatvė ima savo, bet iš Burbos taip lengvai nieko nepaimsi, todėl ji pasiliko sau smalsumą, narsą ir žingeidumą. Lauke drąsiai brenda į aukščiausią žolę, pasistudijuoti aplinkos. Traukia savo sagos dydžio nosimi kvapus ir varto nuostabaus grožio akimis. Jei norite ramaus, jaukaus vakaro – Burba yra privalomas dalyvis: ji tipens šalia, patikliai prisiglaudusi snaus greta, šnopuos ir šildys, kai ramiai skaitysite knygą, ar neskubėdami vaikštinėsite po parką.
Jeigu nemėgstate lakstyti paskui teliuko dydžio šunį, bet norite ramios ir jaukios draugijos – imkite Burbą, nes dabar jai be jūsų blogai, kaskart žiūri pro savo narvo grotas, tikėdamasi, kad priėjote jūs, jos šeimininkas, kuris gal šiek tiek užtruko, bet vis tiek ją susirado. Ji tiki, kad šeimininkas būtinai ateis ir ją suras. Ji iškarto pamirš, kad laukė visą amžinybę, jai svarbiausia sulaukti.