Sveikas, būsimasis mielas šeimininke. Ar nemanai, kad šiek tiek užtrukai jau? Kiek dar reikės tavęs laukti? Jie man jau ir vardą davė. Aš visais būdais bandau parodyti, kad esu nedovanojamas ir laukiu tik TAVĘS: esu rimtesnis už kitus, daug labiau subrendęs, lygiuojuos su didžiaisiais šunimis, be baimės traukiu tirti nežinomų tolių ir visais kitais būdais demonstruoju, kad esu kitoks, nei visi. Juk visiems patinka maži, mieli, kvailoki pūkuoti šunyčiai, kurie sugeba tik vartytis krūvoje ir tabaluoti storomis letenomis. O aš – Drąsius, narsios širdies ir aštraus proto šuo, kuris laukia tik tavęs. Jei skaitai šį laišką, būsimasis šeimininke, prašau paskubėti, nes mažvaikių draugija jau pabodo. Myliu, bučiuoju ir atiduodu pagarbą. Tavo Drąsius.