Jurbutis – tokį vardą mažylis gavo, nes pas mus atkeliavo iš Jurbarko komunalininko. Jau išsigydėme niežus, dėl kurių visa mažylio oda buvo nusėta žaizdomis, bet dabar kailiukas atauginėja, todėl retsykiais mažylį ežiuku pavadiname 🙂 Viena Jurbučio akis visiškai pažeista, todėl su ja jis tikrai nemato, tačiau kitos akytės viduriukas pažeistas, o krašteliai sveiki, todėl gali būti, kad Jurbutis, bent pro tuos kraštelius mato, o tai geriau, negu visai nematyti. Šunelis labai linksmas bei draugiškas, o kai visiškai ataugs kailiukas, bus tikras gražuolis. Jis dar visai jaunutis, maždaug 3 metų. Jurbutis labai norėtų turėti savo šeimą, kurioje būtų labai mylimas.