O čia mūsų Maja Plisetskaja 🙂 Mažylė pas mus pateko be galo išsekusi, neprižiūrėta iš moters, kuriai išsekusių, pakankamai nepamaitintų (apie maisto kokybę jau nėra ką kalbėt), be gryno oro, daugiau nei dvidešimties katyčių laikymas (be galimybės atidaryti langų dviejų mažų kambarėlių bute ir bent kiek pravėdinti nuo šlapimo permirkusias patalpas) neatrodė gyvūnų kankinimas… Taigi, tiek šią “balerinukę”, tiek visą kitą keturkojų kolektyvą pavyko išgelbėti ir po ilgos kovos dėl jų gyvybės jau galime pasidžiaugti vis gerėjančiais rezultatais. Šiai mažylei gal kiek mažiau pasisekė, ją, jau beveik be gyvybės ženklų, tarp visų kitų išsekusių katinukų, pamatėme tiesiog gulinčią mažam kibirėlyje… Po beveik dviejų mėnesių mes jau po vaikštome. Nors ir dar šiek tiek svirduliuojame į šonelius, bet žingsniukai jau tvirtesni ir distancijos ilgesnės. Esame be galo išdidžios, su banginio apetitu ir ieškome menkiausio saulės spinduliuko ar kito šiltesnio kampelio kur būtų galima įsitaisyti. Ir be abejo – ieškome atsidavusio žmogaus, to vieno vienintelio, kuriam mažylės deformuota ir ” berželio svyruonėlio” stovėsena kels ne liūdesį ar baimę,o džiaugsmą, kad ji gyvena ir dar ilgai gyvens, bet bus priklausoma nuo žmogaus ypatingesnio dėmesio, nuo jo atjautos. Labai tikime, kad atsiras žmogus, kuriam ir su mažyte negalia esantis gyvūnėlis bus tiek pat reikalingas ir mylimas šeimos narys.