Dovanojama senbuvė “Lesės” globotinė. Katė galėtų gyventi ramioje
šeimoje, be mažamečių vaikų, nes ji nemėgsta staigių judesių, paėmimo į rankas.
Marfa taip pat netoleruoja kitų gyvūnų draugijos. Savo šeimininkui yra meili ir
prieraiši kaip šuniukas, nereikli maistui. Marfa – išskirtinė katė su nepaprastu likimu. Į “Lesės” globą ji atkeliavo kartu su trimis naujagimiais kačiukais. Buvęs šeimininkas planavo kačiukais atsikratyti juos paskandinant, o mamą katę – Marfą paleisti prie gyvenamųjų namų, nes pats iškeliauja į užsienį. Netrukus Marfa kartu su „kraičiu“ atsidūrė savanorės namuose. Maitinančiai tris kačiukus, Marfai po savaitės buvo duoti pagloboti ir išmaitinti dar keturi konteineryje išmesti kačiukai. Visi septyni kačiukai, paaugęs ir sustiprėję greitai surado naujus namus, o Marfai pasiruošimas keliauti į naujus namus tik prasidėjo. Marfą, dar iki Lesės globos, kamavo nuolatinis ausų pūliavimas, niežėjimas ir kraujavimas. Iš pat pradžių manyta, kad tai ausų erkutės, vėliau ausų uždegimas. Keletą mėnesių ji buvo gydoma, bet visiškai be rezultatų. Veterinarų prognozės nieko gero nežadėjo. Buvo atlikti tyrimai, po kurių paskirtas gydymas vėl gi nepadėjo. Galutinė diagnozė visai Lesės komandai buvo liūdinanti – ausų polipai, kurie sparčiai plinta ausies kanale. Galiausiai teko rinktis iš dviejų veterinarų pasiūlytų galimybių. Vienu atveju Marfai patarta nieko nedaryti ir paprasčiausiai laukti, kol katei pasidarys visiškai blogai ir ją teks užmigdyti. Kitu atveju patarta surizikuoti ir padaryti ausies kanalo šalinimo operaciją. Nebuvo žinoma, ar 10 metų amžiaus katė atlaikys šią sudėtingą operaciją ir svarbiausia – narkozę, bei nebuvo žinoma, ar polipai neišplito giliau nei galima pasiekti. Operacijos dienos laukėme su dideliu nerimu. Tačiau po keleto valandų iš veterinarijos klinikos sulaukėme džiugios žinios – Marfai dešinės ausies kanalo šalinimo operacija pavyko. Ta pati operacija atlikta ir kairiai ausei, tačiau po operacijos Marfai kilo komplikacijų ir kairią ausį teko visiškai pašalinti. Dabar katė turi tik vieną ausį „dėl grožio“. Marfai pirmą kartą po ilgo laiko pajautė malonumą, kai nieko nebeskaudą, neniežti ir nekelia diskomforto. Gaila, kad tik sulaukusi tokio amžiaus ji iš tikro pradeda gyventi visavertį gyvenimą ir nori būti mylima. Aikštingo, įnoringo charakterio katė visiškai atsisako kitų gyvūnų draugijos. Į „savo“ teritoriją neįleidžia nei vieno keturkojo padaro, o „drąsuolius“ greitai nukreipia ten iš kur atėjo… Bijanti staigių judesių ir be abejo bet kokių veterinarinių procedūrų, Marfa savo žvilgsniu, gracingais uodegos mostais ir švelniu „bučkiu“ grįžus iš darbo nepalieka abejingu jos atžvilgiu. Nors ir skaudu skirtis su šia, į gyvenimą besikabinančia sielos drauge, tačiau aplinkybės verčia jai ištesėti duotą pažadą ir ieškoti pačių geriausių šeimininkų. Jei Marfai buvo lemta ištverti šeimininko išdavystę, daugybę skausmingų procedūrų,dvi operacijas, jai lemta net ir senyvame amžiuje surasti SAVO šeimininkus, nes tokių padarėlių gyvenimas nulemtas tik šiltų, mielų ir ypatingų žmonių dėka. Ypatinga katė Marfa – ypatingam žmogui.