Galima sakyti gudrumas Mįslių išgelbėjo. Kai visiškai atsitiktinai ėjom garažų teritorija, Mįslius mus pastebėjo ir visai nekviestas prisistatė, murksėjo, trynėsi apie kojas, užkalbinus jį, jis užsilipo ant kelių ir gailiai prašė valgyti. Štai taip mes susipažinome su Mįsliumi. Ilgainiu jį maitinant susipažinome su vyriškiu, kuris taip pat jį pamaitindavo, kai ateidavo padirbėti į garažą. Tačiau, tuo metu ne už kalnų buvo žiema, vis šąlant lauke, Mįslių garažų teritorijoje rasdavom vis rečiau, kol galiausiai jis nebeateidavo. Jau manėm, kad jo nebėra. Atkeliavus pavasariui, vieną dieną, jau visiškai nesitikint, kad Mįslių pamatysimę, nuėjome jo paieškoti, su mintim, kad jei rasime, imsim globoti, na ir matyt, jis išgirdo mūsų mintis, nes mum tik “pakisinus”, kur buvęs, kur nebuvęs prisistatė ir jis. Žinoma buvo susivėlęs ir purvinas, bet toks pats meilus. Namuose jis atsigavo, išgrąžėjo, ir yra pilnai pasiruošęs keliauti į naujus namus.