Kai akys pradeda blogai matyti, nebe taip gerai girdi, o ir kojos sunkiai klauso, kai visą gyvenimą ištikimai tarnavęs Tam Vieninteliam, turėtum mėgautis užsitarnauta pensija, netikėtai atsiduri…Nėryje ant ledo?
Taip, būtent ten buvo rastas mūsų senukas Oskaras. Jį, sušalusį ir leisgyvį, 03 04 Antakalnyje rado pasivaikščioti išėję žmonės. Šuo nejudėdamas gulėjo ant ledo, iš pirmo žvilgsnio atrodė nebegyvas, gulėjo tokioje vietoje, kur aukštas šlaitas ir pats, net ir turėdamas jėgų, niekaip nebūtų galėjęs išlipti. Buvo svarstoma, gal geriau užmigdyti? Jis senas, vos gyvas, net nereaguoja į aplinką, nežinia, kiek laiko pragulėjęs ant ledo, negali atsistoti, gal krisdamas susižeidė, taip pat, beveik nemato – prasidėjus katarakta. Bet nusprendėm pamėginti. O gal viskas tik atrodo taip blogai?
03 06 Oskaras laka, ir pradėjo valgyti sausą maistą, o lauke eina pats, aišku, labai greit pavargsta, sunkiai stojasi ir gulasi, blogai mato, todėl gąsdinasi bet kokių greitesnių judesių, blogai girdi, į balsą net nereaguoja, reikia jį paliest, kad atsisuktų. Veterinaro diagnozė – jokių traumų nėra, tačiau nesveika širdelė, todėl pasunkėjęs kvėpavimas ir šuo nuolat lekuoja, inkstų ir kepenų rodikliai geri. Pasirodysim dar vienam specialistui, bus paskirtas gydymas ir tikėsimės, kad po truputi Oskaras atsigaus.