Globėja Vilma rūsyje mus apgyvendino visai neseniai, dar nespėjom adaptuotis naujoje vietoje, mums dar šiek tiek baisu, nes lauke lakstėm laisvai, darėm ką tik norėjom, tačiau, ten buvo šalta, ne visada maistuko rasdavom, o dabar nors ir baisoka, tačiau visada skaniai pavalgę, apkamšyti. Gaila, kad mano broliukai to nepatirs, nes nespėjo sulaukti pagalbos, iškeliavo jie į Vaivorykštės šalį, na bet aš buvau stiprus ir laukiau pagalbos, nes žinojau, kad jos sulauksiu. Dabar gyvenu su mamyte ir laukiam šiltų namų. Sakė, kad mus dar reikia gydyti, mus prižiūrėti, nes sveikučiai mes rasim greičiau namus, todėl aš jau leidžiuosi paimamas ant ranku, o mamytė, tai labai užsispyrusi, vis dar baikšti ir nenori prisileisti, bet manau, kai pamatys, koks aš sveikas ir ji išdrąsės 🙂 Šeimininkai nenori jo kastruoti, į lauką neišeina.