Sirijus atkeliavo pas mus iš karantinavimo tarnybos, kur jau skaičiavo paskutines dienas iki mirties nuosprendžio… Ten jis atrodė kaip gyvenimu nusivylęs senolis: liūdnas, susigūžęs, pilnomis nerimo akimis. Tačiau, patekęs pas mus ir pajutęs, kad grėsmė jo gyvybei jau nebegresia, jis pasikeitė ir atjaunėjo tiesiog akyse: pabrukta uodegėlė šauniai užsirietė, o snukutyje ir akyse atsirado nuoširdi šuniška šypsena. Sirijus jau ne jauniklis, bet dar toli gražu ir ne senukas – tai vidutinio amžiaus, energingas ir smagus šuva. Jis galėtų būti nuostabus Jūsų draugas ir ištikimas sargas. Sirijus labai laukia.