Ponas Sokis

Klausykit, žinot, kaip savanorius reikia išdresuoti? Kambariokas Mufasa grįžęs čia mums pasakoja, kaip jį dvikojai dresuoja visaip, kaip jis sėsti ir gulti moka, balsą rodo, kai komandą duoda jam… Cha cha, o aš pats, SA VA RAN KIŠ KAI dvikojus išdresavau. Apsimečiau baisiai piktu šuniu, vaidinau, kad labai nenoriu grįžti narvan, pagąsdinau savo lojimu. Po kurio laiko jie pradėjo man ateinant visada palikti konservo gabaliuką. Kartais nuskyla ir gaunu neblogą gabalą, ot gera diena tada būna, o kai kurie pagaili ir įdeda vos vos. Beeet ne kiekvienas šuo iš vis tokius užkandžius gauna, o aš vat išsireikalavau.

Pasitempiam, iškeliam galvą ir einam ieškoti savo mylimų šeimininkų. Narve garsiai loju, nepatikliai žiūriu į kiekvieną žmogų, tačiau išėjęs į lauką, esu tobulų tobuliausias šuo. Vaikštau gražiai, nesitampau, leidžiuosi paglostomas, kartais pats paprašau pakasyti už ausies. Man maždaug 6 metai, energijos kiekiu nesiskundžiu, na, bet labai daug vaikščioti nemėgstu, labai pavargstu. Užtat labai mėgstu ramiai pabūti gamtoje.

Esu tikras ponas, tad labai ieškau savo tarno. O jeigu rimtai, tai noriu turėti savo geriausią draugą. Gal Tu taip pat tokio ieškai? Tada skubėk pas mane, nes tokio kaip aš niekur daugiau nerasi. Moku išklausyti, patarti, bet svarbiausia – moku stipriai stipriai mylėti.