Ar teko kada matyti neregio akimis? Ar teko kada glaustis prie to, kuris tave atstūmė ir įskaudino? Ar teko bent pabūti šalia tokio? Keisti klausimai ir keblus atsakymas…Gal… O mes tikrai žinom atsakymus į šiuos klausimus, mums tikrai tenka matyti neregio akimis, mums tikrai tenka būti šalia tokių ir tenka mylėti tuos , kurie mus atstūmė. Taip mums – savanoriams – kasdien atvykstantiems i prieglaudą.

Dar vienas akliukas, dar viena džiausmu trykštanti širdelė, dar vienas atrodytų toks nereikšmingas gyvenimas. Viskas ką žinome apie Tigrių, tai numeris 161, sugautas Šilėnuose, aklas ir perspektyvos rasti naujus namus nebeturintis. Tačiau mums pasirodė kitaip. Jis aklas tik akimis, bet jo siela tokia viską girdinti ir matanti, kad net mes , kurie matome iš tikrųjų matome daug mažiau už šį džiaugsmo kupiną, meilės ir atsidavimo aplinkiniams pilną akliuką.

Nuo pirmos akimirkos nepamilti šio šunelio tiesiog buvo neįmanoma – jo uodegėlė dirba kaip vėjarodė per audrą, jo liežuvėlis kaip – praustuvė, jo meilė žmogui tokia didelė, kad sunku tai aprašyti ir papasakoti. Kaskart priėjus savanoriui prie voljero Tigrius negali sulaukti kol bus atidaromos durys. Jai jis galėtų sumažėti tai tikrai nieko nelaukdamas pralystų pro voljero virbus, kad pats pirmas galėtų pulti į ateinančio žmogaus glėbį.Savo dviem voljero draugėm jis taip pat labai patenkintas, nors gan dažnai nuo jų gauna ,,barti” už per daug didelės meilės rodymą. Štai toks tas mūsų Tigrius.

Mes kreipiamės , mielieji, į Jus – gal norėtumėte patirti dar nepatirtos meilės jausmą, gal trūkta džiausmo ir gyvybės namuose, gal trūksta ištikimo draugo šalia? Tikrai turime ką pasiūlyti. Tigrius Jums gali duoti daug daugiau nei galite tikėtis. Gal Jūs jo ieškote? Jis pas mus ir tiesiog laukia Jūsų .