Vonytė… visų mylimukė, nuostabaus šviesaus auksinio rainumo kailiuko savininkė, burzgalas traktorius, kurios variklis įjungiamas tik pamačius horizonte žmogų… Nuostabus švelnumo įsikūnijimas, meilūnė iki negalėjimo – mūsų Vonytė. O vardas toks… nes gyveno vonioje, tai ėmė ir prilipo :).

Atkeliavo pas mus liepos 6 d. su ne itin kaip atrodančia akyte, jau galvojom, kad ją prarasim. Negana to, tada mergaitė dar sykį apsiligojo, o dabar į mus žiūri 2 gražios žalsvos akytės, tik viena dar šviesesnės nei nuotraukoje, t.y. viena vios vos tamsesnė, nežinant net sunku būtų pasakyti, kad akytė buvo ligota.