Apgyvendinome pas save pasiklydusį, pabėgusį ar išmestą šunį. Pasilikti sau negalime, jau turime du šunis, vienas iš jų pas mus atkeliavo panašiu būdu, tik buvo visai mažytis, išmestas ant plyno ledo vidury šaltos žiemos. Be to, turime tris mažus vaikučius (4m+4m+2.5 metu), kurie pripratę elgtis su savo šunimis „be ceremonijų“, o šitas šuo to tikrai nepakęs, bent kol kas taip atrodo. Gyvena pas mus jau dvi savaites, atsigavęs, linksmas, guvus, mėgsta skaniai pavalgyti (duodam BOSH + truputį mėsytės, dešrytės paskaninimui, žodžiu maitinam taip, kaip savo šunis, palepinam, norim jam parodyti, kad jį mylim), ypač skanu jam pagerti pienuko (skiesto su vandeniu per puse). Iš pradžių davėm ir žalio kiaušinio (laaaaaabai patinka), nes buvo labai nusilpęs, vos ant kojų bepastovėjo. Manau, galėtų tikti „dirbti“ sargu kažkokiose gamybinėse teritorijose. Jis piktas, labai sargus, loja ant nepažįstamų žmonių. Pavadžio kol kas negalime uždėti, nes neprisileidžia, paglostyti galime irgi tik truputį, galvytę iki ausyčių. Kartais duoda „labas“. Ne karta bandė save ginti: urzgė, šiepė dantis, bet dar niekam net neįdrėskė. Čia turbūt gąsdina, atseit, būkit savo vietoj ir nelįskit prie manęs, kai aš to nenoriu. Viską pastebi. Pamatė mane su akiniais (prieš tai nebuvo matęs), tai tik strykt, prie akių tuoj nosį prikišo, pauostė, žodžiu, aiškinosi, kas čia ir kaip yra. Manome, kad jam 1 m-1.5 m., panašu, kad gali būti rotveilerio + vilkšunio mišinys. Matosi, kad šuo protingas. Gal praėjo per mažai laiko, kad jis atgautų pasitikėjimą žmogumi, juk pas mus jis gyvena tik 2 savaites.