Ir vėl adata pakibo virš gležnos širdelės, tik šįkart ne virš kilmingo Bordo dogo, o vos 2mėn. mišrūno. Istorija tipiška ir jau nuvalkiota „išvažiuojame į užsienį, nėra kur palikti šuns” ir šeimininkams lieka „viena” išeitis – migdyti… Visa laimė, kad apie tokius kėslus sužinojo mūsų savanorė ir šuneliui ištiesė pagalbos ranką. Kolkas šunelis vis dar pas „šeimininkus” todėl … kuo skubiau jam ieškome tikrų namų. Jei nepavyks šunelio padovanoti iki išvykimo (maždaug savaitė), savanorė pažadėjo jį pasiimti į namus, nors tam sąlygų nelabai turi…Bet juk jau tokie tie savanoriai su didelėmis širdimis. Šunelis yra gavęs vieną skiepą.