Ši pekino mišrūnė pateko pas mus iš miško. Netoliese gyvenantys žmonės iš pradžių pamatę lakstančią kalytę, pagalvojo, kad tai kokių nors žmonių vedžiojamas šuo (daug kas atšilus orams mėgsta su šunimis į miškelį atvažiuot ir paleist ”pasiganyti”). Bet bėgant dienoms, o šuneliui vis vaikštinėjant po mišką, šiems žmonėms kilo įtarimas, kad šunytė gali būti tiesiog palikta. Deja, įtarimas pasitvirtino, apklausus aplinkinius paaiškėjo, kad niekas nepasigedo šios mažylės, o jau ir kalytė buvo praradus viltį surasti savuosius žmones, tiesiog gulėjo vienoje vietoje ir nebenorėjo niekur eiti. Gerieji žmonės atgabeno kalytę pas mus, nes patys jau turi didelį šunį, kuris su mažąją šunyte nesutartų.
Iš pradžių liūdėjus, dabar ši mažylė jau atsigavo, įsidrąsino ir labai nori žmogaus dėmesio ir meilės. Spėjame, kad jai maždaug 3 metai. Bus dovanojama tik sterilizuota.