Kūčių vakaras, languose žiba spalvotos girlianos, papuoštos egliutės, namuose šilta ir jauku…Tokį stebuklingą ir šaltą žiemos vakarą netoli namų pamačiau baltą, gal tiksliau kažkada buvusią baltą katytę. Sustojau, o tas mažas purvinas pūkų kamuoliukas nesitraikė nė per žingsnį. Nieko neturėjau tik kūčiukų, gerai, kad buvo minkšti, pasmulkinau, mažutė godžiai ir greitai suvalgė ir kažkur nubėgo. Grįžau namo, bet nei Kūčių stalas, nei dovanos po eglute negalėjo nuvyti vis sugrįžtančios minties apie pūkuotą kamuoliuką godžiai valgiančią kūčiukus…Kalėdų dieną grįžau su maišiukų skanėstų ir katytę vėl pamačiau, apsidžiaugiau, kad galėsiu pamaitinti ir supratau, kad negalėsiu nusiraminti kol jai nepadėsiu. Katytė godžiai viską sukirto ir vėl pasuko savo keliu, nutariau ją pasekti ir radau jos slėptuvę, po vieno namo pamatais. Pabeldžiau į tų namų duris… pasirodo katytė turį tris kačiukus / du balti vienas baltai morkavas/ ir visi ten gyvena…
Pavadinau šią šeimyną Kūčiukais, tikiu, kad tas stebuklingas Kūčių simbolis padės surasti puikius namus.
Katytė mama jauki, meili, rankinė katytė. Vaikučiai dar bailiukai, bet nėra ko ir tikėtis kai gyvena ir mato tik rūsio tamsą.

02 09 d. dar viena savaitė prabėgo, Baltutė prausiasi, gražinasi, valgo ir bando priaugti svorio, gatvės gyvenimas ir vaikai išvargino jos glęžna baltą kunelį…

02 02 d. Baltutė liūdi, žiūri pro langelį, nelabai patinka jai kiti uodeguotieji kambariokai…gal atsirastų vietelė Jūsų namuose su galimybe išbėgti į kiemą – jai to gyvybiškai reikia.
Valgo viską, ką galima suvalgyti – maistui tikrai neišranki. Tvarkinga.
Atiduosime sterilizuotą, paskiepytą.