Rudis pas mus pateko būdamas 5-6 metų amžiaus. Nedrįstame spėlioti kaip jis gyveno iki lemtingųjų 2016 metų. Nespėliojame ir kaip prarado akis, tačiau akivaizdu, kad prie to ranką bus prikišęs žmogus… Vos atvykęs Rudis visiems parodė savo charakterį. Jis vizgina uodegą, tačiau prie jo neprisiliesi – iškart į darbą paleidžia dantis. Šis dalykas nepakito, bet mes išmokome gyventi su tokiu šuniu nesukeliant baimės nei jam, nei grėsmės sau. Liūdniausias dalykas šioje istorijoje yra faktas, kad toks šuo savo gyvenimą taip ir nugyvens prieglaudoje, negavęs progos pasimatuoti naujų namų. Todėl prieglauda išliks jo pastoge, o savanoriai – šeimininkais…