Aras pas mus pateko iš asociacijos „Keturkojo draugas”. Ši asociacija į mus kreipėsi prašydami priglausti šitą galiūną, kuris blaškėsi Kazlų Rūdos rajone, o po to atsidūrė ir pačioje Kazlų Rūdoje.

Aras yra santūrumo įsikūnijimas. Niekuomet nelips per galvą, kad būtų paglostytas, tačiau atsistos šalimais ir žiūrės savo kaštoninėmis akimis, kol žmogus pats susipras ko prašomas. Išėjus pasivaikščioti, jis tarsi atgyja, bando netgi lengvai prasibėgti. O jeigu į žygį su juo leidžiasi likimo draugė Aša, Aras pasistengia atjaunėti dar labiau ir nenusileisti gerokai jaunesnei kompanionei. Žinoma, Aras ne jaunuolis ir sveikata ne tobula, tačiau tikrai dar turi gražaus laiko, per kurį galėtų džiuginti šeimininkus.