Dega žvakės ant eglutės, vartos antis ant lėkštutės,
Štai jau Senis su Snieguole mėlynąja Pola atvažiuoja.
Jeigu Geras (tiks ir blogas ) Tu buvai – gausi šunį vietoj Šlyžikų dykai.
Išsirinkę niūrią vietą, už pašiūrės pasislėpę štai jau daro dureles – stumia dovanas gausias.
Tai skubėjo tai kaip lėkė – įpakavimą suplėšė,
Liko dovana plika tik su kailiu ir rauda graudžia!
Bandė vytis, bandė rėkti – Dėde Seni ir Snieguole ne tą dovaną Jūs dovanojat
Aš gi Jūs šeimos narys, kas gi Jums dabar rankas laižys?!
Ai kaip apsirikot, kaip supainiojot mane su sena batų pora, pala šiukšlinti juk nevalia?
Bet gi Jūs neteršiant aplinkos – organiškos kilmės atliekos suyra be žalos?
Apie ką čia aš dabar?
Aš gi dovana ir dar visai nauja, na gal metų pusantrų, prisiekiu ne daugiau dvejų!
O ko tie žmonės žiūri per atstumą?
Kodėl ištyse jų veidai, sustingę rankose darbai?
Tikriausiai pirmą kartą mato Senį su Snieguole ir kaip dovanėles Jie vežioja,
Galvojot tykią naktį paslapčia? O vat ir ne!

Tokiais žodžiais kreipėsi žmonės pagalbos. Prie jų akių buvo iš mašinos išmestas Barsis, kuris dar gerą galą kelio vijosi jį išdavusiųjų automobilį.. Parašytas pareiškimas policijai.

O tuo tarpu Barsis siaubingai stresuoja prieglaudoje, laukdamas kada pagaliau ištrūks iš šio triukšmo kupinos aplinkos ir galės ramiai priglust prie naujo, jo verto šeimininko.